MAISTO ŠVAISTYMO MAŽINIMO PRINCIPAI

Maisto švaistymas (ang. food waste) – žmonėms vartoti tinkamo maisto išmetimas, tiek iki pasibaigiant jo galiojimo terminui, tiek po to.

„Food waste”, angliška sąvoka vartojama tarptautiniuose dokumentuose, gali būti verčiama dvejopai – „maisto atliekos” ir „maisto švaistymas”. Pastaroji yra susijusi su elgsena, o pirmoji – su tokios elgsenos pasekmėmis. Sąvoka „maisto švaistymas” yra problematiška dėl įvairių priežasčių: jos vartojimas suponuoja konkretų veiksmą, sąmoningą maisto išmetimą, turintį negatyvią konotaciją. Toks sąmoningas maisto išmetimas gali egzistuoti (ryškiausiai namų ūkių grandyje), tačiau dažniausiai maisto tapimas atliekomis turi daugybę priežasčių ir yra nesąmoningas procesas.

Pagrindinis maisto atliekų prevencijos prioritetas – mažinti maisto praradimų susidarymą kiekviename maisto tiekimo grandinės etape (t. y. gamybos, perdirbimo, prekybos ir vartojimo etapuose), o susidarančius maisto praradimus panaudoti, užtikrinant vertingiausią maisto išteklių naudojimą, laikantis atliekų prevencijos hierarchijos.

Maisto praradimai namų ūkiuose

2021 m. Lietuvoje buvo atliktas tyrimas, kuriame nustatyti maisto praradimai namų ūkiuose, vadovaujantis maisto atliekų dienoraščių duomenimis. Rezultatai parodė, kad

Pagrindinės maisto švaistymo namų ūkiuose priežastys:

  • nepakankamas apsipirkimo ir patiekalų planavimas;
  • neteisingai suprantamas maisto produktų žymėjimas „geriausia iki“ ir „tinka vartoti iki“, todėl tinkami vartoti produktai išmetami;
  • nepakankami maisto produktų naudojimo ir patiekalų gamybos įgūdžiai (pvz. valgio gaminimas iš turimų maisto produktų, likučių panaudojimas);
  • įgūdžių įvertinti maisto tinkamumą vartoti, remiantis sensoriniais pojūčiais, trūkumas;
  • gaminimas per didelėmis porcijomis;
  • dėmesys estetikai (pažeisti, kreivi vaisiai ar daržovės laikomi nepatraukliais);
  • žinių apie maisto švaistymo socialinį ir finansinį poveikį trūkumas, menkas maisto vertinimas;
  • reklamos ir apsipirkimo aplinka, skatinanti pirkti impulsyviai;
  • netinkamas produktų laikymas;
  • sunkiai ištuštinamos arba per didelės pakuotės;
  • įtemptas gyvenimo būdas ir vienas kitam prieštaraujantys prioritetai.

Daugiau naudingos naudingos informacijos apie maisto švaistymą bei patarimų, receptų ar net
edukacinių žaidimų galima rasti „Linkėjimai maistas“ svetainėje.

MAISTO IR VIRTUVĖS ATLIEKŲ RŪŠIAVIMO ATMINTINĖ

Nuo šių metų pradžios Ginkūnų ir Kuršėnų daugiabučių namų gyventojai turi atskirti dar vieną atliekų rūšį – maisto ir virtuvės atliekas. VšĮ Šiaulių regiono atliekų tvarkymo centras primena, kas yra priskiriama maisto ir virtuvės atliekoms, kaip jas tinkamai rūšiuoti ir kodėl svarbu tai daryti. Daugiau galite paskaityti Šiaulių rajono savivaldybės svetainėje.

Šiaulių rajono savivaldybės visuomenės sveikatos biuro visuomenės sveikatos specialistė, vykdanti visuomenės sveikatos stiprinimą, Lina Norkienė