UŽKREČIAMŲJŲ LIGŲ PROFILAKTIKA
Užkrečiamosios ligos – tai užkrečiamųjų ligų sukėlėjų (virusų, bakterijų, pirmuonių) ir/ar jų toksinų sukeltos žmogaus ligos, kuriomis užsikrečiama nuo žmonių, gyvūnų ar vabzdžių arba per aplinkos veiksnius. Viena iš veiksmingiausių profilaktikos formų yra skiepai. Kitos veiksmingos priemonės – gera asmeninė higiena, aplinkos sanitarinės būklės gerinimas, vandens ir maisto produktų kokybės priežiūra ir kontrolė.
- Dažniausiai infekcijų sukėlėjai perduodami per rankas. Dėl nepakankamos arba netinkamos rankų higienos didėja infekcinių susirgimų rizika. Rankų higiena – viena pagrindinių prevencinių priemonių, siekiant išvengti ligų, užkirsti kelią mikroorganizmų plitimui ir kryžminiam jų perdavimui. Net 80 proc. infekcinių susirgimų galima išvengti tinkamai plaunant rankas šiltu vandeniu ir muilu.
- Jei rankos nešvarios – nelieskite savo veido, akių, nosies bei burnos.
- Sergant ir turint užkrečiamųjų ligų simptomų (pakilusi temperatūra, sloga, kosulys, gerklės skausmas ir kt.) likti namuose ir kreiptis į gydytoją.
- Laikytis kosėjimo ir čiaudėjimo etiketo.
- Reguliariai vėdinti patalpas, kad į jas patektų kuo daugiau švaraus oro.
ANTIMIKROBINIS ATSPARUMAS
Antimikrobinių vaistų atsiradimas buvo vienas ryškiausių pasiekimų medicinoje, kurio dėka sumažėjo sergamumas ir mirtingumas nuo infekcinių ligų. Deja, plintantis mikroorganizmų atsparumas reikalauja sutelkti ypatingą dėmesį į tinkamą antimikrobinių vaistų skyrimą ir vartojimą, siekiant sulėtinti atsparumo vystymąsi. Antimikrobinį atsparumą daugiausiai nulemia netinkamas antibiotikų vartojimas. Antimikrobiniams vaistams atsparios bakterijos daro įtaką didesniam sergamumui ir mirtingumui bei nulemia ilgesnę hospitalizavimo trukmę.
Antimikrobinis atsparumas – problema, su kuria susiduria visos Europos Sąjungos valstybės. Didelis antibiotikų pasirinkimas, jų prieinamumas ir augantis vartojimas skatina ne tik atsparių mikroorganizmų atsiradimą, bet ir naujų atsparumo antimikrobiniams vaistiniams preparatams mechanizmų atsiradimą. Bakterijų atsparumas antibiotikams išsivysto tuomet, kai konkretūs antibiotikai nebeatlieka savo funkcijos – t. y. nenaikina bakterijų bei nebestabdo jų augimo. Būtina diegti atsparumo antibiotikams plitimo mažinimo technologijas ir skatinti racionalų antibiotikų vartojimą.
Kiekvienas galime prisidėti prie antimikrobinio atsparumo mažinimo:
- Prieš vartojant antibiotikus, būtina kreiptis į savo asmens sveikatos priežiūros įstaigą ir laikytis gydytojo rekomendacijų.
- Vartoti tik gydytojo skirtus antibiotikus. Antibiotikai praranda savo veiksmingumą, kadangi bakterijos tampa atsparios antimikrobiniam gydymui, todėl juos vartoti galima tik pagal gydytojo rekomendacijas.
- Nesidalinti antibiotikais su kitais žmonėmis. Jei antibiotikų suvartojimo apimtys išliks tokios pačios, Europos gyventojai gali vėl grįžti į laikus, kai nebuvo antibiotikų ir kai bakterijų sukeltos infekcijos būdavo dažna mirties priežastis.
- Antibiotikus būtina vartoti teisingai ir tik tada, kai reikia (laikantis gydytojo rekomendacijų).
- Visuomet būtina suvartoti visą gydytojo paskirtą antibiotikų kursą, net ir pasijutus geriau, nesustoti vartoti antibiotikų.
- Nevartoti „likučių“ – t. y. antibiotikų, likusių po praėjusio gydymo.
- Laikytis asmens higienos rekomendacijų – nuolat plauti rankas, siekiant apsisaugoti nuo infekcijų.
- Skiepai – veiksmingiausia apsauga nuo infekcinių ligų, todėl rekomenduojama pasiskiepyti ir tokiu būdu sumažinti riziką susirgti tam tikromis.
- Būtina nepamiršti, kad antibiotikai yra veiksmingi tik gydant bakterijų sukeltas infekcijas, jie neveikia infekcijų, kurias sukelia virusai (pavyzdžiui, peršalimo ar gripo).
- Prisiminti, kad antibiotikai negali apsaugoti nuo virusų plitimo iš žmogaus-žmogui.
- Atkreipti dėmesį, kad antibiotikai vartojami tuomet, kai žmogui jie nereikalingi (pavyzdžiui, peršalus ar sergant gripu), jie nėra veiksmingi.
- Vartojant antibiotikus, bakterijos gali tapti atsparios gydymui antibiotikais, nužudyti gerąsias bakterijas ir sukelti šalutinius poveikius, tokius kaip viduriavimas.
IŠSAMESNĖ INFORMACIJA IR METODINĖS REKOMENDACIJOS:
METODINĖS REKOMENDACIJOS – UŽKREČIAMŲJŲ LIGŲ VALDYMAS
SUPRATIMO APIE ANTIBIOTIKUS DIDINIMAS
METODINĖS REKOMENDACIJOS – TINKAMAS ANTIBIOTIKŲ VARTOJIMAS IR ATSPARUMO ANTIBIOTIKAMS PREVENCIJA
