Vaikų dantys
- Vaikai savo burnoje iš viso turi 20 pieninių dantų. Pirmieji pieniniai dantys pradeda dygti apie šeštą gyvenimo mėnesį ir paprastai visi išdygsta iki 3 metų.
- Apie šeštus gyvenimo metus pradeda pieniniai dantys kristi ir vietoj jų auga nuolatiniai. Pirmieji pradeda kristi apatiniai priekiniai dantys.
- Dažniausiai vaikai praranda visus pieninius dantis iki 14 metų.
- Pieniniams dantims iškritus, juos pakeičia 28 nuolatiniai dantys.
- Paauglystės pabaigoje paprastai ima dygti ir protiniai dantys, burnoje susiformuoja iš viso 32 nuolatinių dantų rinkinys.
Pagrindinės sveikų dantų išsaugojimo priemones:
- kasdienis dantų valymas su dantų šepetėliu ir pasta;
- tarpdančių valymas su tarpdančių siūlu;
- sveika mityba, vengiant tam tikrų maisto produktų (ypač turinčių daug cukraus) ir užkandžiavimo tarp pagrindinių valgymų;
- krūminių nuolatinių dantų padengimas silantais.
Kaip ant dantų paviršių susiformuoja dantų apnašos ir kodėl jos kenkia dantims:
- maisto likučiai, seilės ir bakterijos po valgio formuoja minkštą, gelsvą masę ant dantų paviršiaus – tai dantų apnašas;
- dantų apnašose esantį cukrų bakterijos skaido iki rūgščių; rūgštys neigiamai veikia dantukus ir padaro mažas skylutes dantų paviršiuje – išsivysto dantų ėduonis, kuris dar yra vadinamas ir kariesu;
- dėl to svarbu valytis dantis du kartus per dieną, kad nusivalytų dantų apnašos.
Tėvams rūpintis vaiko dantų būkle reikia pradėti tada, kai išdygsta pirmasis dantis.
Dantų ėduonis yra liga, kurią sukelia dantų apnašose esančios bakterijos, susidarius jų veiklai palankioms sąlygoms, gamindamos kietuosius danties audinius ardančias rūgštis. Ertmė dantyje yra tik tos ligos padarinys. Pirmasis vaiko vizitas pas odontologą turėtų būti tik išdygus pirmajam dantukui, vėliau reikia lankytis reguliariai 2 kartus per metus, o esant būtinybei pagal individualų apsilankymų planą;
Kaip prižiūrėti dantis, kad jie būtų sveiki?
- du kartus dienoje (rytais ir vakarais) valyti dantis su dantų šepetėliu ir pasta;
- svarbu valyti dantis ne trumpiau nei 2 minutes;
- rinktis šepetėlį minkštais šereliais ir pastą su fluoru;
- išsivalius dantis, išplauti šepetėlį po tekančiu vandeniu ir laikyti indelyje galvute į viršų. Šepetėlį rekomenduojama keisti kai išsikraipo šepetėlio šereliai arba kas tris mėnesius, nes jame kaupiasi mikroorganizmai;
- vieną kartą per dieną tarpdančius valyti su tarpdančių siūlu;
- vengti saldumynų ir kitų limpančių prie dantų maisto produktų, saldžių gazuotų gėrimų;
- neužkandžiauti tarp pagrindinių valgymų;
- dažniau vartoti traškias daržoves, sūrį, riešutus, įvairias sėklas;
- vengti labai karšto ir labai šalto maisto.
Kaip taisyklingai valyti dantis šepetėliu ir pasta:
- kiekvieno danties kiekvieno paviršiaus (lūpos ar žando pusės, liežuvio ar gomurio pusės bei kramtomojo paviršiaus) nuvalymui rekomenduojama atlikti nuo 5 iki 10 judesių.
- dantų valymo judesiai gali būti vertikalūs šluojamieji nuo dantenų link dantų krašto ar kramtomojo paviršiaus arba sukamieji (maži ratukai).
- dantis rekomenduojama pradėti valyti nuo galinių (krūminių) dantų žandinių paviršių ir tęsti link priekinių nepraleidžiant nė vieno danties, kiekvieną dantį nuvalant penkiais – dešimčia judesių; pasiekus kitos pusės galinio danties žandinį paviršių, valomas to pačio danties galinis paviršius ir pereinama į liežuvinius paviršius, kurie taip pat nuosekliai nuvalomi; taip yra grįžtama į pradinę vietą;
- po to valomi dantų kramtomieji paviršiai;
- taip pat nuvalomi ir kito žandikaulio dantys.
Dantis valyti vaikui reikia nuo pirmojo pieninio danties išdygimo. Higieninį dantų siūlą vaikui vartoti savarankiškai galima nuo 12 metų amžiaus. Vaikams iki 7-8 metų amžiaus dantis valyti turi tėvai. Iki 6 metų amžiaus vaikams jokie burnos skalavimo skysčiai nerekomenduojami. Vyresniems nei 6 metų amžiaus vaikams, turintiems didelę dantų ėduonies atsiradimo riziką, skalavimo skysčiai skiriami tik kaip profesionalios fluoridų terapijos dalis.
0 – 3 metų amžiaus vaikams su maža dantų ėduonies atsiradimo rizika – valyti dantis su dantų pasta, kurioje yra 1000 ppm fluoridų tėvų priežiūroje. Dantų pasta tik suvilgyti dantų šepetėlio šerelių galiukus. Jei vaiko gyvenamojoje vietovėje geriamajame vandenyje yra didelis fluoridų kiekis, rekomenduojama vaikams su maža dantų ėduonies rizika naudoti dantų pastą, kurioje yra 500 ppm F.
3 – 6 metų amžiaus vaikams su maža dantų ėduonies atsiradimo rizika – valyti dantis su dantų pasta, kurioje yra 1000 ppm fluoridų tėvų priežiūroje. Dantų pastos kiekis ant dantų šepetėlio – žirnio dydžio. Po dantų valymo išspjauti dantų pastos likučius, išskalauti nedideliu kiekiu vandens. Vakare, prieš miegą po dantų valymo nevalgyti ir negerti, išskyrus vandenį. Vaikams su didele dantų ėduonies atsiradimo rizika, neįgaliems ir turintiems bendros sveikatos problemų vaikams – valyti dantis su dantų, kurioje yra 1450 ppm fluoridų tėvų priežiūroje. Dantų pastos kiekis ant dantų šepetėlio – žirnio dydžio.
Vyresniems nei 6 metų vaikams ir suaugusiesiems su maža dantų ėduonies atsiradimo rizika – valyti dantis su dantų pasta, kurioje yra 1000 ppm fluoridų. Dantų pastos kiekis ant dantų šepetėlio – 1-2 cm. Po dantų valymo išspjauti dantų pastos likučius, išskalauti nedideliu kiekiu vandens. Vakare, prieš miegą po dantų valymo nevalgyti ir negerti, išskyrus vandenį. Vaikams ir suaugusiesiems su didele dantų ėduonies atsiradimo rizika, neįgaliems ir turintiems bendros sveikatos problemų vaikams ir suaugusiesiems – valyti dantis su dantų pasta, kurioje yra 1450 ppm fluoridų.
Dantų ėduonis nėra vienintelė priežastis pažeidžianti vaikų dantis.
Dar vienas lemtingas veiksnys, paveikiantis dantų, o kartu ir viso organizmo sveikatą – traumos. Kaip įvykiai buityje ar mokykloje susiję su dantimis?
Tai – neatsargūs žaidimai, aktyvios sporto šakos, avarijos, nelaimingi atsitikimai, kurie gali baigtis dantų sužeidimu – trauma.
Traumų pobūdis įvairus:
- Danties vainiko lūžiai, šaknies lūžiai.
- Dantų sumušimai, kai dantis išjudinamas iš alveolės.
- Visiškas danties išmušimas, kai lieka tuščia alveolė.
Ir tai tik dalis traumų rūšių, kurios pasitaiko dažniausiai. Pagrindiniai veiksmai, kurie turi būti atlikti, kad traumų gydymo rezultatai būtų kuo palankesni:
- įvykus traumai kuo greičiau kreiptis pas gydytoją odontologą. Laikas smarkiai įtakoja gydymo sėkmę.
- visiškai išmušus dantį, būtina jį surasti ir pamerkti į skystį, tuomet ilgiau išlieka gyvi danties ir apydančio audiniai.
IŠSAMESNĖ INFORMACIJA IR METODINĖ MEDŽIAGA:
METODINĖ-INFORMACINĖ MEDŽIAGA APIE VAIKŲ BURNOS HIGIENĄ VISUOMENĖS SVEIKATOS SPECIALISTAMS
