Jungtinių Tautų Organizacijos dėka birželio 7-ąją pasaulyje minima Maisto saugos diena, norint atkreipti dėmesį maisto saugumą. Pasaulyje kasmet vienas iš dešimties žmonių kenčia nuo ligų, plintančių per maistą. Daugiau nei 200 įvairių ligų sukelia vartojamas maistas, užkrėstas bakterijomis, virusais, parazitais ar cheminiais teršalais, pvz., sunkiaisiais metalais. Tokių ligų našta labiausiai slegia skurstančius ir jaunesnius žmones.
Nors gamintojai turi gaminti, o tiekėjai – tiekti tik saugų maistą, maisto sauga yra ir vartotojų atsakomybė. Daugumos per maistą plintančių ligų galima būtų išvengti. Kaip pažymi PSO atstovai, kiekvieno žmogaus elgesys turi įtakos maisto sistemai ir maisto tiekimo grandinei, todėl turime būti atsakingi, jei norime išvengti į maisto produktus patenkančių mikroorganizmų, virusų ir parazitų, cheminių medžiagų likučių, biotoksinų ir kitų kenksmingų ar pavojingų medžiagų.
Ką reikėtų daryti, kad vartojamas maistas būtų saugus ir nesukeltų nepageidaujamų simptomų?
Laikykitės švaros. Žmogui pavojingų mikroorganizmų galima rasti ant įvairiausių paviršių, kuriuos nuolat liečiame. Kad jie nepatektų su maistu į žmogaus organizmą, būtina tinkamai plauti rankas ir tinkamai prižiūrėti virtuvės inventorių.
Plaukite rankas:
- prieš maisto ruošimą, kiekvieną kartą po sąlyčio su žalia mėsa;
- pasinaudoję tualetu ir prieš valgį;
- pagaminę maistą, išplaukite ir dezinfekuokite visus virtuvės paviršius, įrankius, indus, naudotus maisto ruošimui.
- Atskirkite žaliavą nuo vartojimui paruošto maisto. Žaliavoje (termiškai neapdorotame gyvūniniame maiste) gali būti pavojingų mikroorganizmų, kuriais gali būti užterštas jau paruoštas vartoti maistas.
- Laikykite atskirai žalią mėsą, paukštieną, žuvį nuo kitų maisto produktų.
- Žalios mėsos, paukštienos, žuvies dorojimui naudokite atskiras lenteles ir peilius. Arba po sąlyčio su šiuo maistu juos gerai nuplaukite vandeniu su indų plovikliu ir išdžiovinkite.
- Šaldytuve laikykite maistą taip, kad jis nesiliestų su žaliava.
- Tinkamai termiškai apdorokite. Aukštesnėje nei 70 °C temperatūroje žūva dauguma ligas sukeliančių mikroorganizmų, todėl rekomenduojama maistą tinkamai apdoroti.
- Gerai išvirkite ar iškepkite gyvūninį maistą: mėsą, vištieną, kiaušinius, žuvį ir kt.
- Iš šių produktų gaminami patiekalai turi būti pakaitinami iki ne žemesnės nei 70 laipsnių temperatūros.
- Gerai paruoštos mėsos ar paukštienos besiskiriantis skystis yra skaidrus, bet ne rausvas.
- Iš anksto paruoštą ar ilgiau šaldytuve laikytą maistą prieš vartojimą būtina gerai pakaitinti.
- Tinkamai laikykite maistą. Kambario temperatūroje mikroorganizmai labai greitai dauginasi, dalis jų gali būti sveikatai pavojingi, todėl paruošto maisto nepalikite kambario temperatūroje ilgiau kaip 2 valandas.
- Užšaldytą maistą atitirpinkite šaldytuve, o ne kambario temperatūroje.
- Nedelsdami atvėsinkite nesuvartotą ar greitai gendantį maistą.
- Karštus patiekalus iki pateikimo laikykite ne žemesnės kaip 60 laipsnių temperatūros.
- Nelaikykite maisto ilgai, net šaldytuve.
- Rinkitės šviežią ir nesugedusį maistą. Nešvariame vandenyje, nepasterizuotame ar nevirintame piene ir jo produktuose gali būti sveikatai pavojingų mikroorganizmų. Termiškai apdorotas ar tinkamai nuplautas maistas yra saugesnis.
- Maistui gaminti vartokite švarų geriamąjį vandenį.
- Nevartokite nepasterizuoto ar nevirinto pieno ir jo produktų.
- Kruopščiai plaukite daržoves ir vaisius, ypatingai vartojamus be šiluminio apdorojimo.
- Nevartokite maisto su pasibaigusiu galiojimo terminu.
Šiaulių rajono savivaldybės visuomenės sveikatos biuro visuomenės sveikatos specialistė, vykdanti visuomenės sveikatos stiprinimą, Lina Norkienė
