Kovo 22 dieną minima Pasaulinė vandens diena. Vanduo – gyvybiškai svarbus skystis, be kurio jokia gyvybė, įskaitant ir žmogų, negalėtų egzistuoti. Vanduo dalyvauja daugybėje organizmo reakcijų, pvz., padeda palaikyti pastovią kūno temperatūrą, į ląsteles perneša maistines medžiagas ir deguonį, šalina medžiagų apykaitos šalutinius produktus ir kt. Pabrėžtina, kad vanduo neturi kalorijų ir pridėtinio cukraus bei yra žymiai pigesnis nei sultys ar pramoniniu būdu pagaminti gėrimai. Kasdienis vandens kiekis, kurio žmogui reikia, priklauso nuo amžiaus, lyties, svorio. Taip pat vandens poreikį lemia oro temperatūra, drėgmė, fizinis aktyvumas, bendra sveikatos būklė, mityba.
Kaip padėti savo šeimai, ypač vaikams, rinktis vandenį? Vanduo neturi būti „nuobodus“. Yra daugybė būdų, kaip paskatinti šeimos narius gerti vandenį. Pirmiausiai patys būkite pavyzdžiu savo vaikams ir noriai gerkite vandenį.
Pateikiame keletą patarimų, kaip padėti vaikams išsiugdyti įprotį gerti vandenį dar prieš jiems pajuntant troškulį.
• Vandenį galite pagardinti citrina, apelsinu, uogomis, agurkais, mėtų lapeliais, liofilizuotų uogų milteliais. Vandens grafiną laikykite lengvai pasiekiamoje vietoje.
• Vaisius ir daržoves, kurie savo sudėtyje turi daug vandens, laikykite lengvai pasiekiamus (pvz., agurkas, cukinija, gūžinės salotos (Iceberg), salieras, pomidoras; arbūzas, melionas, braškės, mėlynės, greipfrutas).
• Vaisius ir uogas sušaldykite į ledo kubelius, kuriais vasaros dienomis galite pagardinti vandenį ąsotyje. Vaikai gali padėti paruošti ledo kubelius su įdarais.
• Aprūpinkite vaikus gertuvėmis ir stiklinėmis, iš kurių yra malonu ir patogu gerti. Asmeninė sportinė gertuvė ar gražus puodelis su šiaudeliu gali pritraukti vaiko dėmesį ir paskatinti maloniai vartoti vandenį.
• Jei vaikas nori gerti, pirmiausiai siūlykite vandens, šio gėrimo neiškeiskite į kitus, maistine verte menkesnius gėrimus.
• Saldinti gėrimai. Juos sudaro sulčių kokteiliai, limonadai, gėrimai sportininkams, saldintas vanduo. Tokie gėrimai atpratina vaikus gerti vandenį, taip pat juose gali būti daug pridėtinio cukraus.
• Sultys. Net 100 % natūralios sultys turėtų būti geriamos su saiku. Sultyse yra daugiau kalorijų ir mažiau skaidulų nei vaisiuose.
• Pieno, jogurto gėrimai. Nors tokiuose gėrimuose yra kalcio ir vitaminų, tačiau juose taip pat yra daug pridėtinio cukraus.
• Gėrimai su dirbtiniais saldikliais. Saldiklių poveikis vaikų sveikatai nėra iki galo moksliškai ištirtas. Vietoj tokių gėrimų siūlykite vandenį.
PASAULINĖS VANDENS DIENOS ISTORIJA
Pasaulinės vandens dienos minėjimą 1992 m. inicijavo Jungtinių Tautų (JT) Generalinė Asamblėja, kuri vyko Rio de Žaneire, Brazilijoje. Lietuvoje ši diena Aplinkos ministerijos iniciatyva minima nuo 2000-ųjų. Šių metų Pasaulinės vandens dienos tema – „Spartėjantys pokyčiai“ (angl. Accelerating Change). Pavadinimas Accelerating Change reiškia akceleruoti, spartinti tam tikrus veiksmus ir (arba) įvykius, kurie palengvintų numatytų įsipareigojimų įgyvendinimą, padėtų pasiekti išsikeltus tikslus, padidintų supratimą apie visų vandens segmentų svarbą. Spartesni pokyčiai būtini tam, kad „Darnaus vystymosi darbotvarkės iki 2030 m.“ 6 tikslo „Užtikrinti visiems vandens prieinamumą, darnų valdymą ir sanitariją“ įsipareigojimai būtų pasiekti laiku.
Pasaulinės vandens dienos kampanijų metu skleidžiama informacija apie vandens taršą, vandens ir sanitarijos trūkumą, nepakankamą vandens tiekimą ir klimato kaitos problemas. Dalyvavimas įvairiuose renginiuose taip pat suburia ir JT vyriausybes bei nevyriausybines organizacijas ir skatina jas dalyvauti kampanijose, atskleidžiant visas su vandeniu susijusias problemas, tarp jų ir nevienodas galimybes naudotis vandens, sanitarijos, higienos paslaugomis, kurios yra būtinos siekiant užtikrinti žmogaus teisę į vandenį ir sanitariją.
Lietuva – viena iš nedaugelio Europos šalių, kurios turi prieigą prie švaraus vandens ir kuriose centralizuotam vandens tiekimui naudojamas tik požeminis vanduo. Požeminis vanduo yra labiau apsaugotas nuo mikrobiologinės bei žmogaus veiklos cheminės taršos. Lietuvoje išgaunamo vandens gręžinio gylis paprastai siekia 30–50 metrų, o Klaipėdos krašte vanduo imamas ir iš 250 metrų gylio. Aukštą vandens kokybę lemia tai, kad geriamasis vanduo gaunamas iš giliųjų sluoksnių, kurie yra apsaugoti nuo paviršinės taršos, o tokio vandens paruošimas yra daug paprastesnis, palyginti su vandeniu, kuris ruošiamas iš paviršinių vandenų ar net iš sūraus jūros vandens. Centralizuotai tiekiamo geriamojo vandens kokybė yra nuolat kontroliuojama. Iš čiaupo bėgantis geriamasis vanduo yra saugus ir sveikas, jeigu jis atitinka Lietuvos higienos normos HN 24:2023 „Geriamojo vandens saugos ir kokybės reikalavimai“ reikalavimus. Miestuose arba didesnėse gyvenvietėse žmonės vartoja požeminį vandenį, o mažose gyvenvietėse ir vienkiemiuose iki šiol naudojamasi šachtiniais šuliniais. Didžiausia šachtinių šulinių vandens problema – nitratai. Šachtinių šulinių vanduo, kuriame nitratų kiekis padidėjęs, kelia pavojų ne tik sveikatai, bet ir gyvybei. Vanduo yra darnaus vystymosi pagrindas ir yra svarbus socialinei ir ekonominei plėtrai, sveikoms ekosistemoms ir pačiam žmogaus išlikimui, todėl turime nepamiršti, kad nesame apsaugoti nuo taršos incidentų, potvynių, šiukšlių patekimo į vandens šaltinius, klimato išdaigų ir kitų nepageidaujamų įvykių.
Šiaulių rajono savivaldybės visuomenės sveikatos biuro visuomenės sveikatos specialistė, vykdanti visuomenės sveikatos stiprinimą, Lina Norkienė
