GENETIŠKAI MODIFIKUOTAS MAISTAS: NAUDINGAS AR ŽALINGAS?

By 2022-03-2913 liepos, 2022Aktualijos, Sveika mityba

Genetiškai modifikuotas maistas – toks maistas, kurio genetinė medžiaga yra taip pakeista ir įgijusi tokių savybių, kurios negalėtų atsirasti natūraliu būdu. Pirmasis genetiškai modifikuotas (GM) augalas buvo sukurtas JAV 1986 m. Nuo 1990 metų rinkoje nuolat atsiranda genetiškai modifikuotų produktų. Iš augalų daugiausia genetiškai modifikuojami yra sojos, pomidorai, ryžiai, kukurūzai.

Genetinė modifikacija – genų inžinerijos pagalba geno perkėlimas iš vieno augalo sėklos į kito augalo sėklą. Taip pakeičiamas natūralus genotipas ir išauginamas naujas, genetiškai modifikuotas, augalas. Pavyzdžiui, genetiškai modifikuotos sojos turi daug didesnį baltymų kiekį nei įprastos sojos, genetiškai modifikuoti pomidorai – mažiau vandeningi, turi didesnį sausųjų medžiagų kiekį.

Tiek genetiškai modifikuoti augalai, tiek genetiškai modifikuoti mikroorganizmai ar gyvūnai vadinami vienu bendru pavadinimu – genetiškai modifikuoti organizmai, sutrumpintai GMO.

Išskiriamos trys pagrindinės GMO klasės:

1. genetiškai modifikuoti mikroorganizmai;

2. genetiškai modifikuoti gyvūnai;

3. genetiškai modifikuoti augalai.

Dažniausiai augalai genetiškai modifikuojami dėl trijų pagrindinių priežasčių:

1. norint pagerinti produkto kokybę – skonį, konsistenciją, dydį, maistinę vertę;

2. norint pagerinti auginimo sąlygas ir suteikti atsparumą ligoms, kenkėjams, žemai temperatūrai, sausrai, šalnai, herbicidams;

3. norint suteikti augalams savybę gaminti farmacinei pramonei bei kitoms sritims vertingus junginius.

Šiuo metu jau sukurta nemažai pačių įvairiausių genetiškai modifikuotų augalų veislių (sojų, kukurūzų, pomidorų, bulvių, runkelių, cikorijų, rapsų, moliūgų, salierų, mėlynių, medvilnės, tabako ir kt.). Genų modifikavimo būdu sukurti maisto produktai yra vieni labiausiai tiriamų produktų pasaulyje. Saugos ir rizikos įvertinimas atliekamas vadovaujantis daug griežtesniais nei tradiciniam maistui keliamais reikalavimais. Tiriama ir analizuojama produktų sudėtis, juose esančių alergenų ir toksinų kiekiai, atliekami ilgalaikiai stebėjimai, kaip žmogaus organizmas pasisavina tokį maistą ir kt. ES valstybėse naujų genetiškai modifikuotų augalų veislių įteisinimo ir patvirtinimo procedūros vykdomos ne vienus metus. Mokslininkai, ekspertai atlieka rizikos vertinimo bandymus, kol įsitikina, jog šie produktai saugūs žmonių sveikatai. Įvertinus visuomenės susirūpinimą, ES griežtai reglamentuoja GMO naudojimą. Iš viso šiuo metu ES maistui įteisinta ir gali būti pateikta rinkai 16 kukurūzų, 6 rapsų, 1 sojų pupelių ir 5 medvilnės veislės.

Genetiškai modifikuotų produktų poveikis žmonių mitybai ir sveikatai

Manoma, kad genetiškai modifikuoti produktai gali turėti tiesioginį poveikį žmonių sveikatai. Yra skiriamos dvi pagrindinės problemos:

1. Alerginių reakcijų galimybė, vartojant genetiškai modifikuotus maisto produktus;

2. Tikimybė, kad bakterijos gyvenančios žmogaus žarnyne, gali įgyti atsparumą antibiotikams.

Ypač kreipiamas dėmesys į kūdikių, vaikų, nėščių ir žindančių moterų, pagyvenusių ir lėtinėmis ligomis sergančių (pvz., cukriniu diabetu ir malabsorbcija) žmonių grupių fiziologines savybes ir medžiagų apykaitos reikalavimus.

Būtina turėti duomenų apie ilgalaikio ir trumpalaikio genetiškai modifikuotų produktų vartojimo poveikį. Tokie duomenys gaunami atliekant bendrą mitybos ir jos poveikio priežiūrą bei papildomai ištiriant poveikį produktų mitybinei kokybei. Būtina ištirti galimas alergines reakcijas į genetiškai modifikuotuose produktuose esančius naujus baltymus ar kitus komponentus.

Genetiškai modifikuoti produktai Lietuvoje

Mūsų šalyje genetiškai modifikuoti augalai nėra auginami, o genetiškai modifikuotų produktų Lietuvoje turime išties nedaug. GMO aptinkami tik aliejuje ir kai kuriuose saldainiuose bei miltiniuose gaminiuose. Genetiškai modifikuotas dažniausiai yra rapsų aliejus, tiksliau, apie 10 jo rūšių, ir apie 20 saldumynų, kepinių. 

Lietuvoje, kaip ir visoje Europos Sąjungoje, genetiškai modifikuotų kultūrų auginimas ir genetiškai modifikuotų produktų tiekimas rinkai yra griežtai kontroliuojamas. Produkto etiketėje visada turi būti pažymėta, kad jo sudėtyje yra daugiau nei 0,9 proc. maistinės medžiagos, gautos iš GMO. Balsuojant dėl leidimo tiekti rinkai produktus, kurių sudėtyje yra, jie susideda arba pagaminti iš GMO, sveikatos apsaugos ministerija laikosi atsargumo principo – kad į Lietuvos rinką būtų teikiamas tik maistas, kuris neturėtų nepageidaujamo poveikio žmonių sveikatai, kad būtų užtikrinta genetiškai modifikuotų organizmų kontrolė visuose maisto ir pašarų produktų gamybos etapuose bei nepateikimas į aplinką.

Šiaulių rajono savivaldybės visuomenės sveikatos biuro visuomenės sveikatos specialistė, vykdanti visuomenės sveikatos stiprinimą, Lina Norkienė