Šiaulių rajono savivaldybėje pradėtas įgyvendinti projektas ,,TILTAS į vaiko sėkmę“. Projekto vykdymo laikotarpis 03/2025–02/2028. Projektas finansuojamas Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonės „Naujos kartos Lietuva“ lėšomis iš 2021–2027 metų Europos Sąjungos fondų ir Bendrojo finansavimo lėšų bei Šiaulių rajono savivaldybės biudžeto lėšų.
Kviečiame susipažinti su projekto partnerio, Šiaulių rajono savivaldybės visuomenės sveikatos biuro parengta informacija pedagogams ir ugdytinių įstatyminiams atstovams.
Tuo pačiu informuojame, kad Šiaulių r. Kuršėnų ligoninėje, 213 kabinete pradėtos teikti projekte numatytos ergoterapijos ir kineziterapijos paslaugos vaikams (registracija tel. +370 615 21558).
Primename, kad naudotis paslaugomis nemokamai gali nepilnamečiai asmenys (arba nepilnamečiai asmenys ir jų šeimos nariai), kuriems Šiaulių rajono savivaldybės mero potvarkiu bus skiriamos koordinuotai teikiamos paslaugos:
https://www.siauliuraj.lt/data/public/uploads/2024/07/nr.-1.pdf
Vaikai gali sirgti įvairiomis ligomis, kurios gali turėti įtakos jų fizinei, emocinei ir psichologinei raidai. Tarp dažniausiai pasitaikančių vaikų ligų yra:
1. Infekcinės ligos: gripas, vėjaraupiai, tymai, bronchitas ir kt.
2. Lėtinės ligos: astma, diabetas, alergijos.
3. Psichikos sveikatos sutrikimai: depresija, nerimo sutrikimai, hiperkinezinis sutrikimas.
4. Raidos sutrikimai: autizmo spektro sutrikimas, kalbos raidos sutrikimai, motoriniai sutrikimai.
PSICHIKOS SVEIKATOS IR RAIDOS SUTRIKIMAI
Maždaug pusė psichikos sveikatos sutrikimų pasireiškia iki 14-ųjų gyvenimo metų. Negydomi vaikų psichikos sutrikimai ir paauglių psichikos problemos gali turėti ilgalaikių pasekmių – vyresniame amžiuje. Nuo 2 savaičių iki 5 metų dažniausiai vaikai gali turėti baimių, nerimo, vaiko raidos, elgesio ir emocijų, dėmesio ir aktyvumo, kalbos ir komunikacijos sutrikimų, įvairiapusį raidos sutrikimą (autizmas, aspergerio sindromas). Priešmokykliniame amžiuje neretai pasitaiko brandumo mokyklai problemos, elgesio ir emocijų, aktyvumo ir dėmesio sutrikimai. Pradiniame amžiuje viena iš dažniausių problemų yra mokymosi sunkumai, kalbos ir komunikacijos sutrikimai, aktyvumo ir dėmesio, elgesio ir emocijų sutrikimai ir kuo toliau tuo dažniau gali būti susiduriama su nerimastingumu, padidėjusiu jautrumu, socialinių ir psichologinių įgūdžių stygiumi. Paauglystės amžiaus tarpsnis gali atnešti ne tik vystymosi krizės sunkumus, bet ir depresiją, įkyrumus, generalizuotą nerimą, obsesinį kompulsinį sutrikimą, fobijas, valgymo sutrikimus, sunkumus pritapti, mokytis. Žinia, kad vaikas ar paauglys turi sunkumų gali būti nemaloni, sunki, nes paliečia visą šeimą, neretai artimuosius ir draugus. Profesionalią pagalbą gali suteikti psichologas, psichoterapeutas, įvertinti ir diagnozuoti galimus sutrikimus padeda įvairios metodikos. Jei įtariate, jog jūsų vaikas susiduria su sunkumais galite drąsiai kreiptis į psichologą, psichoterapeutą ar šeimos gydytoją, kuris nukreips pas tinkamą specialistą.
Elgesio ir emocijų sutrikimai skirstomi į:
1. Aktyvumo ar/ir dėmesio sutrikimus: aktyvumo sutrikimas, dėmesio sutrikimas, aktyvumo ir dėmesio sutrikimas.
2. Elgesio sutrikimus: prieštaraujančio neklusnumo sutrikimas, elgesio sutrikimas (asocialus elgesys).
3. Emocijų sutrikimus: nerimo spektro sutrikimas, nuotaikos spektro sutrikimas. Šiuos sutrikimus nustato savivaldybės pedagoginė psichologinė tarnyba, atlikusi išsamų įvertinimą. Mokykla gauna dokumentus, kuriuose pateikiama informacija apie mokinio specialiuosius ugdymosi poreikius bei rekomenduojamą švietimo pagalbą.
HIPERKINEZINIS ELGESIO SUTRIKIMAS
Hiperkinezinis elgesio sutrikimas, dar žinomas kaip hiperaktyvumo sutrikimas, dažniausiai paveikia centrinę nervų sistemą. Šis sutrikimas dažniausiai diagnozuojamas vaikystėje. Jis pasireiškia nuolatiniu, hiperaktyvumu ir impulsyvumu, dėmesio stoka, kurie gali turėti neigiamą poveikį kasdieniam gyvenimui, mokymuisi ir socialiniams santykiams. Ši liga gali turėti ilgalaikių pasekmių suaugusiųjų gyvenime, jei nebus laiku diagnozuota ir gydoma. Hiperkinezinio elgesio sutrikimo gydymas gali apimti tiek medicininius, tiek nemedicininius sprendimus. Medicininis gydymas dažnai apima vaistus, tokius kaip stimulantai, kurie padeda reguliuoti neurotransmiterių lygį smegenyse. Nemediciniai apima elgesio terapiją, kognityvinę elgesio terapiją ir šeimos konsultacijas.
AKTYVUMO IR DĖMESIO SUTRIKIMAS (ADS)
Aktyvumo ir dėmesio sutrikimas (ADS) yra raidos sutrikimas, pasireiškiantis dėmesio išlaikymo sunkumais ir per dideliu aktyvumu. Šiam sutrikimui būdinga ankstyva pradžia dar vaikystėje, iki 12-os metų amžiaus, dažnai tęsiasi paauglystėje ir suaugusiame amžiuje. Aktyvumo ir dėmesio sutrikimo gydymas yra kompleksinis. Šį gydymą sudaro gyvensenos įpročių keitimas, psichoedukacija apie sutrikimą, palaikomoji psichoterapija, orientuota į simptomus, šeimos psichoterapija bei medikamentinis ADS simptomų gydymas. Įtarus simptomus, būtina kreiptis į savo šeimos gydytoją ir gauti nukreipimą pas psichikos sveikatos specialistą. Aktyvumo ir dėmesio sutrikimas gali būti su elgesio sutrikimais arba be jų – tai ir yra pagrindinė detalė, nuo kurios priklauso tolimesnė pagalba. Kai ADS kartu lydi ir elgesio problemos, tai jau yra hiperkinezinis elgesio sutrikimas.
OBSESINIS-KOMPULSINIS SUTRIKIMAS (OKS)
Obsesinį kompulsinį sutrikimą turintiems vaikams pasireiškia nekontroliuojamos įkyrios mintys ir/arba kompulsyvus, nesuvaldomas elgesys, kurį sergantysis nuolat kartoja. Obsesijos gali apimti baimes dėl užteršimo, abejones dėl uždarytų durų ar kitų nepageidaujamų minčių. Kompulsijos yra elgesiai, kurių žmogus imasi, siekdamas sumažinti obsesijų sukeltą nerimą, pvz., dažnas rankų plovimas, tikrinimas ar skaičiavimas. Šie simptomai gali trukdyti kasdieninei veiklai, mokykloje, namuose ar santykiuose su aplinkiniais. Gydymas apima kognityvinę elgesio terapiją ir medikamentus, kurie padeda valdyti obsesijas ir kompulsijas. Šis sutrikimas pasireiškia kas 40 suaugusiam ir kas 100 vaikui.
NERIMAS
Nerimas – tai susirūpinimo, dirglumo, baimės, nuogąstavimo jausmas. Jei nerimas turi priežastį (pavyzdžiui, prieš egzaminą ar darbo pokalbį), tai yra adekvatus, normalus jausmas. Patologinis nerimas neturi jokios aiškios priežasties, tampa nebekontroliuojamas, pradeda trukdyti kasdieniam gyvenimui ir tampa sutrikimu. Šis sutrikimas gali sutrikdyti vidaus organų veiklą, gali pasireikšti panikos priepuoliai arba užvaldyti įkyrios mintys ar kompulsyvūs veiksmai. Nerimo sutrikimų vertinimas dažnai prasideda apsilankius pirminės sveikatos priežiūros centre, nes nerimo sutrikimai dažnai egzistuoja kartu su kitais sutrikimais, pavyzdžiui, depresija ar obsesiniu kompulsiniu sutrikimu. Paprastai nerimo sutrikimai yra veiksmingai gydomi taikant tiek psichologines intervencijas, tiek vaistus.
DEPRESIJA
Depresija yra psichikos sutrikimas, kuris pasireiškia nuolatiniu liūdesiu, bloga nuotaika bei interesų, energijos ir aktyvumo sumažėjimu, tai trukdo kasdieniniam gyvenimui. Gydymo pagrindinės sudedamosios dalys yra:
- Palaikymas, kuris apima pokalbius apie gyvenimiškų sprendimų priėmimą, depresijos priežasčių analizavimą, šeimos narių edukaciją.
- Darbas su psichoterapeutu individualiai ar grupėje, siekiant asmens suvokimo, mąstymo ir elgesio pakitimų, tai leistų sumažinti tolesnių depresijos pasikartojimų tikimybę.
- Medikamentinis gydymas antidepresantais rekomenduojamas, kai depresija trukdo kasdienei veiklai ir sukelia vidutinį arba stiprų diskomfortą. Esant poreikiui, trumpam gali būti skiriami ir kiti medikamentai, ypač jei yra nerimas ar nemiga.
AUTIZMAS
Autizmas yra įvairiapusis vystymosi sutrikimas, kuriam būdingi sunkumai pasireiškiantys trijose veiklos srityse: socialinės sąveikos, verbalinės ir neverbalinės komunikacijos bei elgesio. Pirmuosius šio sutrikimo požymius galima pastebėti dar vaikystėje, o mažyliui augant simptomai ryškėja, tampa sunkesni. Autizmo bruožų turintys asmenys „kitaip“ suvokia aplinką. Jie dažnai sutelkia dėmesį į detales, todėl jiems tampa sunku pamatyti platesnį situacijos kontekstą, retai ieško akių kontakto, jiems sunku atpažinti kito žmogaus jausmus ir emocijas veide. Teikiant tinkamą pagalbą, sutrikę gebėjimai gali būti pagerinami, o autistiško elgesio apraiškos sušvelninamos. Pakalbėkite apie iškilusius sunkumus ar vaiko „keistumus“ su šeimos gydytoju ir prašykite siuntimo pas neurologą.
BIPOLINIS SUTRIKIMAS
Bipolinis sutrikimas yra psichikos sutrikimas, kuriam būdingi ryškūs nuotaikos svyravimai tam tikru periodu – nuotaikos pablogėjimo epizodai (depresijos) ir pakilios nuotaikos periodai (manijos arba hipomanijos). Šis sutrikimas dažniausiai yra gydomas medikamentų ir psichoterapijos pagalba. Psichoterapija gali suteikti paramą tiek sergančiajam, tiek jo artimiesiems, padėti suprasti sutrikimą, išmokyti su juo tvarkytis. Yra daug veiksmingų medikamentinio gydymo ir psichoterapijos metodų, kurie padeda kontroliuoti simptomus, ir šis sutrikimas gali būti sėkmingai stabilizuojamas, jei pacientas yra motyvuotas gydytis, bendradarbiauja su profesionalais ir laikosi jų rekomendacijų.
RAIDOS SUTRIKIMAI
Raidos sutrikimas – tai vienos ar daugiau raidos sričių vystymosi sulėtėjimas. Prie raidos sutrikimų yra priskiriama motorinės raidos disfunkcija, cerebrinis paralyžius, kalbos ir kalbėjimo sutrikimai, protinis atsilikimas ir mišrūs raidos sutrikimai, įvairiapusiai raidos sutrikimai (autizmas), mokymosi sutrikimai, socialinės ir emocinės raidos bei elgesio sutrikimai, regos ir klausos sutrikimai.
Dalis raidos sutrikimų diagnozuojami ikimokykliniame amžiuje, kiti dažniausiai nustatomi mokykliniame amžiuje. Pagalba raidos sutrikimų turintiems vaikams yra įvairi, tačiau pagrindinis pagalbos tikslas – ankstyva sutrikimo diagnostika, sudaranti galimybes kuo anksčiau imtis tikslingų veiksmų koreguojant sutrikimus. Taip pat labai svarbios yra sveikatos, ugdymo bei socialinės paslaugos raidos sutrikimų turintiems vaikams bei jų šeimoms.
SAVALAIKĖ DIAGNOZĖ YRA ITIN SVARBI, NES:
• Kuo anksčiau nustatoma liga, tuo greičiau galima imtis gydymo ar terapijos. Tai gali padėti užkirsti kelią komplikacijoms ir pagerinti vaiko gyvenimo kokybę.
• Ankstyva intervencija gali padėti vaikui pasiekti geresnę raidą. Pavyzdžiui, vaikams su raidos sutrikimais grupinės terapijos ar specializuotos programos gali padėti geriau integruotis į socialinę aplinką ir mokyklą.
KAIP ELGTIS TĖVAMS?
• Stebėti vaiko elgesį ir sveikatą – ar vaikas fiziškai ir emociniu požiūriu vystosi tinkamai.
• Pastebėjus bet kokius nerimą keliančius simptomus, nedvejojant kreiptis pagalbos į specialistus.
KADA NAUDINGA KREIPTIS Į SPECIALISTUS?
1. Fizinės sveikatos problemos:
o Jei pastebite ilgalaikį arba sunkų kosulį, karščiavimą, nuovargį, svorio kritimą ar kitus neįprastus simptomus. Jei vaikas dažnai serga infekcinėmis ligomis.
2. Emociniai ar psichologiniai iššūkiai:
o Jei vaikas ilgą laiką jaučiasi liūdnas, neramus arba pasikeitė jo elgesys (pvz., tapo agresyvus ar uždaras).
o Jei pastebite, kad vaikas sunkiai susikaupia mokykloje, turi problemų bendraujant su bendraamžiais arba nerimauja.
3. Raidos sutrikimai:
o Jei vaiko kalba, motoriniai įgūdžiai ar socialiniai įgūdžiai vystosi kur kas lėčiau už bendraamžių.
PAS KURĮ SPECIALISTĄ REIKIA KREIPTIS KONKREČIU ATVEJU?
1. Vaikų gydytojas (pediatras) – jei kyla fizinių sveikatos problemų, pirmiausia įvertins vaiko būklę ir, jei reikia, nukreips pas kitus specialistus.
2. Psichologas – jei vaikas patiria pažinimo sunkumų arba emocines problemas, psichologas gali atlikti įvertinimą ir pasiūlyti terapinį planą.
3. Psichiatras – jei būtina medikamentinė terapija dėl psichikos sveikatos problemų, vaikas gali būti nukreiptas pas psichiatrą.
4. Logopedas – gali padėti jei pastebite kalbos ar komunikacijos sunkumų.
Paprasčiausia pagalba vaikams ir jų tėvams, patiriantiems sunkumus yra prieinama skiriant koordinuotai teikiamas paslaugas. Mokinius, mokyklą ir tėvus (globėjus, rūpintojus) Šiaulių rajone konsultuoja ir pagalbą teikia Šiaulių rajono savivaldybės ir/arba mokyklos vaiko gerovės komisija (kiekvienoje ugdymo įstaigoje).
Tėvų (dažnu atveju) pasirinktas kelias neigti ir slėpti vaiko ligą ar sutrikimą, yra TIESIOGINIS nusikaltimas vaiko ateičiai. Slepiama liga ar sutrikimas ilgainiui vis tiek tampa pastebimas, o sulaukus pilnametystės kai kurios ligos (pvz. hiperkinezinis elgesio sutrikimas) jau nebepasiduoda gydymui, yra nepaveikus.
Savalaikis gydymo ar pagalbos suteikimas, nebijojimas išbandyti įvairių metodų ir terapijų, dažnai pranoksta lūkesčius, gražina mokymosi motyvaciją, įgalina patį vaiką kurti laimingą savo ateitį.
SVEIKATOS PASLAUGOS RAIDOS SUTRIKIMŲ TURINTIEMS VAIKAMS IR JŲ ŠEIMOMS:
Psichologinė, psichiatrinė pagalba vaikui ir šeimai:
• Pasirinktos pirminės asmens sveikatos priežiūros įstaigos Psichikos sveikatos centre teikiamos medicinos psichologo, vaikų ir paauglių psichiatro konsultacijos bei asmens ir (ar) šeimos psichologinės konsultacijos.
• Nemokamos psichologinės gerovės ir psichikos sveikatos stiprinimo paslaugas ugdymo įstaigų bendruomenėms teikia Šiaulių rajono savivaldybės visuomenės sveikatos biuras (organizuojamos individualios psichologo konsultacijos, psichologo konsultacijos grupėms bei emocinės gerovės konsultavimo paslaugos). Plačiau: https://siauliurvsb.lt/programos/psichologines-geroves-ir-psichikos-sveikatos-stiprinimo-paslaugos/
Medicininės reabilitacijos procedūros (kineziterapija, ergoterapija, medicinos psichologo ir (ar) klinikinio logopedo užsiėmimai ir kt.):
• Teikiamos ambulatorinės ir (ar) stacionarinės medicininės reabilitacijos paslaugos, sveikatos grąžinamasis gydymas, palaikomoji reabilitacija, sanatorinis gydymas.
• Dėl medicininės reabilitacijos konsultuoja fizinės medicinos ir reabilitacijos gydytojas. Reikalingas šeimos gydytojo siuntimas.
Kalbos korekcijos paslaugos:
• Paslaugas teikia asmens sveikatos priežiūros įstaigos, teikiančios antrinio ir (ar) tretinio lygio medicininės reabilitacijos paslaugas. Paslaugas skiria fizinės medicinos ir reabilitacijos, vaikų ligų gydytojai, neurochirurgai, neurologai, otorinolaringologai, odontologai, veido ir žandikaulių chirurgai. Reikalingas šeimos gydytojo siuntimas.
MOKSLU ĮRODYTŲ TERAPIJŲ NAUDA
Hipoterapija – tai gydomoji terapija su žirgais, kurios metu pasitelkiamas žirgo judėjimas tam, kad būtų pagerinta žmogaus fizinė, emocinė ar psichologinė būklė. Tai viena iš reabilitacijos formų, dažniausiai taikoma žmonėms, turintiems neurologinių, judėjimo, raidos ar psichologinių sutrikimų.
Neurografika – tai kūrybinė, savianalizės ir emocinio išlaisvinimo technika, kuri jungia piešimą, psichologiją ir neuromokslą. Ji paremta idėja, kad piešdami tam tikrus linijų ir formų raštus galime keisti savo vidinius būsenos modelius, emocijas ir net mąstymo būdus.
Miško terapija – tai sąmoningas buvimas miške ar gamtoje, siekiant pagerinti fizinę, emocinę ir psichinę savijautą. Tai lėtas, tylus vaikščiojimas gamtoje su giliu dėmesio sutelkimu į kvapus, garsus, vaizdus, pojūčius ir akimirką.
Dramos terapija – tai terapinė praktika, kurioje naudojami vaidinimai, improvizacija, kūrybiniai procesai ir vaidmenų žaidimai, siekiant padėti žmonėms spręsti psichologines problemas, išgyventi emocinius sunkumus ir ugdyti savivertę bei pasitikėjimą savimi. Tai nėra tik vaidinimas ar spektaklio kūrimas – dramos terapija orientuota į vidinę asmenybės transformaciją per kūrybą.
Meno terapija – tai psichoterapijos forma, kuri naudoja meninius procesus (tokius kaip piešimas, tapyba, lipdymas ir pan.) kaip priemonę saviraiškai, emocijų pažinimui ir psichologinei savijautai gerinti. Ji padeda žmonėms išreikšti tai, ką kartais sunku pasakyti žodžiais.
UGDYMO PASLAUGOS RAIDOS SUTRIKIMŲ TURINTIEMS VAIKAMS IR JŲ ŠEIMOMS
Švietimo pagalba ugdymo įstaigoje:
• Mokinių ugdymosi sunkumus vertina mokyklos vaiko gerovės komisija, specialiuosius ugdymosi poreikius vertina savivaldybės pedagoginė psichologinė tarnyba.
• Mokiniams ikimokyklinio ugdymo įstaigose, bendrojo ugdymo mokyklose teikiama specialiojo pedagogo, logopedo, tiflopedagogo, surdopedagogo, socialinio pedagogo, psichologo pagalba.
• Esant poreikiui pedagogai mokiniams pritaiko ugdymo turinį, parenka mokymo strategijas, priemones, pritaiko mokyklos, klasės aplinką, naudoja techninės pagalbos priemones.
• Mokiniams / vaikams rengiami individualaus ugdymo planai. Šių planų dalis yra pagalbos planas, kurį rengiant įtraukiami mokytojai bei bendradarbiaujama su švietimo pagalbą teikiančiais specialistais. Su planu supažindinami mokinių tėvai (globėjai, rūpintojai).
Mokinius, mokyklą ir tėvus (globėjus, rūpintojus) konsultuoja ir pagalbą teikia šios institucijos:
• mokyklos vaiko gerovės komisija (kiekvienoje ugdymo įstaigoje);
• savivaldybės pedagoginė psichologinė tarnyba https://www.nsa.smm.lt/wp-content/uploads/2022/09/PPT-SPT-kontaktine-informacija-20220927.pdf );
• savivaldybių administracijos švietimo padaliniai;
• regioniniai specialiojo ugdymo centrai;
• Nacionalinė švietimo agentūra (kontaktai: mob. +370658 18 504, el. paštas info@nsa.smm.lt);
• Lietuvos aklųjų ir silpnaregių ugdymo centro Sutrikusios raidos vaikų konsultavimo skyrius. Daugiau informacijos žr. http://lasuc.lt/wp-content/uploads/2023/01/SRVKS-skrajut%C4%97.pdf
KAS YRA PSICHIKOS SVEIKATA?
Psichikos sveikata – tai gera asmens savijauta, kai jis gali realizuoti savo gebėjimus, įveikti įprastus gyvenimo sunkumus, dirbti ir dalyvauti visuomenės gyvenime. Psichikos sveikata yra neatsiejama bendros sveikatos dalis. Gera psichikos sveikata padeda mums pajusti gyvenimo džiaugsmą, geriau pažinti žmones ir mus supančią aplinką, kontroliuoti savo jausmus ir elgesį, lengviau įveikti stresą ir kasdieninio gyvenimo pokyčius. Gera vaikų psichikos sveikata lemia jų įpročius, pasiekimus moksle, socializaciją ir gerą būsimą sveikatą.
Ilgalaikės psichikos sveikatos pagrindas formuojasi ankstyvajame amžiuje. Apie pusę psichikos sveikatos sutrikimų pasireiškia iki 14 metų, du trečdaliai jų pasireiškia iki 24 metų. Negydomi vaikų ir paauglių psichikos sveikatos sutrikimai turi ilgalaikių pasekmių – vyresniame amžiuje gali kilti elgesio sunkumų ar pasireikšti sunkesni psichikos sveikatos sutrikimai. Tėvams, ugdymo įstaigų specialistams įtarti vaikų psichikos sveikatos sutrikimus ar atskirti juos nuo charakterio ypatybių, nėra lengva. Patyrę psichikos sveikatos specialistai gali padėti atskirti vaiko elgesio ir emocijų problemas, susijusias su vaiko raida, temperamentu, individualiomis savybėmis, auklėjimu ir gyvenimo aplinkybėmis, nuo problemų, galinčių būti ankstyvo psichikos sutrikimo išraiška.
KAS YRA PSICHOLOGAS?
Psichologas – tai specialistas, turintis psichologinį išsilavinimą, kuris dirba su žmonių psichika, emocijomis ir elgesiu. Psichologai vertina, diagnozuoja ir teikia terapiją dėl įvairių psichologinių problemų. Jie padeda rinkti informaciją apie asmens psichinę būklę ištirdami jų mintis, jausmus ir elgesį, dėmesio, atminties ir raidos ypatumus, tačiau neturi teisės skirti vaistų. Vaikų psichologas ne tik vertina, bet ir konsultuoja. Jis taip pat gali tėvams ar globėjams patarti įvairiais auklėjimo klausimais, vaikams – padėti išreikšti užslėptus jausmus, mokyti juos reikšti tinkamais būdais, padėti ugdyti pasitikėjimą savimi ir kitais.
KAS YRA PSICHOTERAPEUTAS?
Psichoterapeutas – tai specialistas, kuris gali būti psichologas arba psichiatras, tačiau turi papildomą mokymą psichoterapijos srityje. Psichoterapeutai dirba su pacientais teikdami pokalbių terapiją, padeda spręsti emocines problemas, stresą, santykių problemas ir kitus iššūkius, naudodamiesi įvairiomis terapijos metodikomis.
Psichoterapija – tai gydymo metodas, kuriuo gali būti gydomi psichikos sveikatos sutrikimai ir kitos psichologinės problemos, gilinamasi į jų priežastis. Psichoterapija yra ilgas procesas (gali trukti keletą metų). Kokiais metodais psichoterapeutas dirba, lemia jo baigtos psichoterapijos krypties – psichodinaminės, kognityvinės, geštalto, individualiosios ar kt. – studijos.
KAS YRA PSICHIATRAS?
Psichiatras – tai gydytojas, specializuojantis psichikos sveikatoje, kuris baigė medicinos studijas ir papildomai mokėsi psichiatrijos. Psichiatras gali diagnozuoti psichines ligas ir skirti vaistus. Jie gali teikti psichoterapiją, bet jų pagrindinė funkcija – diagnozuoti ir gydyti sunkius psichinius sutrikimus.
Vaikų psichiatras – tai gydytojas psichiatras, kurio specializacija – vaikų psichiatrija. Gydytojo psichiatro kompetencija – diagnozuoti psichikos sveikatos sutrikimus ir prireikus skirti reikalingą gydymą: vaistus, psichologo, logopedo, kineziterapeuto ar kt. specialistų konsultacijas. Diagnozę šis gydytojas dažniausiai nustato remdamasis kitų specialistų atliktų tyrimų, testų ir stebėjimų rezultatais.
KUO SKIRIASI ŠIE SPECIALISTAI?
• Išsilavinimas: psichologai turi psichologijos laipsnį, psichiatrai yra gydytojai, o psichoterapeutai gali būti tiek psichologai, tiek psichiatrai su papildomu mokymu.
• Gydymo metodai: psichologai dirba su terapija, psichoterapeutai naudoja pokalbius ir įvairias terapijos formas, o psichiatrai gali skirti vaistus ir teikti gydymą.
• Poreikiai: tėvai ir vaikai gali kreiptis į psichologą dėl emocinių ar elgesio sunkumų, į psichoterapeutą dėl gilesnio emocinio darbo, o į psichiatrą – jei reikia medicininio gydymo psichinių ligų atveju.
PAS KURĮ SPECIALISTĄ REIKIA KREIPTIS KONKREČIU ATVEJU?
1. Vaikų gydytojas (pediatras) – jei kyla fizinių sveikatos problemų, pirmiausia įvertins vaiko būklę ir, jei reikia, nukreips pas kitus specialistus.
2. Psichologas – jei vaikas patiria pažinimo sunkumų arba emocines problemas, psichologas gali atlikti įvertinimą ir pasiūlyti terapinį planą.
3. Psichoterapeutas – jei reikalingas psichoterapinis gydymas, vaikams turintiems įvairių psichologinių problemų, sutrikimų ar tiesiog siekiantiems geriau pažinti save.
4. Psichiatras – jei būtina medikamentinė terapija dėl psichikos sveikatos problemų, vaikas gali būti nukreiptas pas psichiatrą. Vaikų ir paauglių psichiatras taip pat konsultuoja vaikus ir paauglius bei jų tėvus depresijos, nerimo, dėmesio koncentravimo sutrikimų, priklausomybių nuo psichoaktyvių medžiagų, informacinių technologijų bei įvairių baimių, mokymosi problemų klausimais. Teikia psichoterapinę ir medikamentinę pagalbą vaikams, išgyvenantiems psichologines krizes (dėl tėvų skyrybų, artimųjų netekčių, patyrus smurtą), jaučiantiems nuovargį, galvos skausmą, nemalonius pojūčius pilvo srityje ir pan. (atsiradusius dėl psichosomatinių sveikatos sutrikimų).
MITAI APIE APSILANKYMĄ PAS SPECIALISTUS
1. Mitas: ,,Psichologo, psichoterapeuto ar psichiatro konsultacijose dalyvavęs asmuo negalės gauti vairuotojo pažymėjimo“ Tiesa: Apsilankymas pas šiuos specialistus nedraudžia gauti vairuotojo pažymėjimą.
2. Mitas: „Pas psichologą/psichiatrą kreipiasi tik „probleminiai“ vaikai“. Tiesa: Psichologai ir psichiatrai padeda ne tik tiems, kurie turi rimtų sutrikimų, bet ir vaikams, kurie nori geriau suprasti savo jausmus arba susidoroti su kasdieniais iššūkiais.
3. Mitas: „Vaikui nebus naudinga konsultacija, tai tik laiko švaistymas“. Tiesa: Savalaikė pagalba gali būti itin naudinga, nes padeda išvengti sunkesnių problemų vėliau.
4. Mitas: „Vaikas gali pats susitvarkyti su visomis problemomis“. Tiesa: Vaikams reikia tėvų ir specialistų palaikymo, kad jie galėtų teisingai suprasti ir spręsti problemas.
5. Mitas: „Apsilankymas pas specialistą yra gėdinga arba stigma“. Tiesa: Kreipimasis pagalbos yra teigiamas žingsnis, rodantis norą pasirūpinti savo ar vaiko sveikata.
ATMINKITE:
- labai svarbu laiku suteikti reikiamą pagalbą, kad vaikas galėtų normaliai vystytis, mokytis ir užmegztų tvirtus socialinius ryšius;
- daugelis psichikos sveikatos sutrikimų yra išgydomi.
Vaiko elgesio požymiai, kuriuos pastebėjus rekomenduojama pasitarti su specialistais:
- blogėja pažangumas ir elgesys mokykloje;
- nuolatinis nerimas ir emocinė įtampa;
- atsisakymas lankyti mokyklą ar bendrauti su bendraamžiais;
- per didelis judrumas ir negebėjimas sukaupti dėmesio;
- sutrikęs miegas; • polinkis agresyviems poelgiams, pykčio protrūkiai;
- užsitęsęs dirglumas ar liūdesys be aiškios išorinės priežasties.
Psichologinė, psichiatrinė pagalba vaikui ir šeimai:
• Pasirinktos pirminės asmens sveikatos priežiūros įstaigos Psichikos sveikatos centre teikiamos medicinos psichologo, vaikų ir paauglių psichiatro, psichiatro konsultacijos, asmens ir (ar) šeimos psichologinės konsultacijos.
• Nemokamos psichologinės gerovės ir psichikos sveikatos stiprinimo programos savivaldybės gyventojams: individualios psichologo konsultacijos, tėvystės įgūdžių ugdymo grupės ir kita.
Savalaikio pagalbos teikimo svarba vaikų raidai:
1. Emocinė gerovė: vaikai, kurie gauna reikalingą paramą, yra emocingesni ir geriau prisitaiko prie socialinės aplinkos.
2. Fizinė sveikata: savalaikė diagnozė ir gydymas gali užkirsti kelią ligų komplikacijoms.
3. Mokymosi galimybės: vaikai su savalaike pagalba gali turėti geresnę mokymosi patirtį ir įgyti daugiau žinių, nes jie yra geriau pasiruošę mokyklai.
4. Socialinis įgūdžių vystymasis: tinkamai diagnozavus ir gydžius sutrikimus, vaikai gali geriau bendrauti su bendraamžiais ir užmegzti draugystes.
Projekto ,,TILTAS į vaiko sėkmę partnerio, Šiaulių rajono savivaldybės visuomenės sveikatos biuro, parengta informacija.
Projektas finansuojamas Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonės „Naujos kartos Lietuva“ lėšomis iš 2021–2027 metų Europos Sąjungos fondų ir Bendrojo finansavimo lėšų bei Šiaulių rajono savivaldybės biudžeto lėšų.
Projekto vykdytojas
Šiaulių rajono savivaldybės administracija
Projekto vykdymo laikotarpis
03/2025– 02/2028
