Stresas, įtampa, nemiga – tai žodžiai, kuriuos labai dažnai girdime ne tik iš garbingo amžiaus sulaukusių gyventojų, bet ir iš jaunuolių ar net vaikų. Vieni juos įveikiame patys, kiti kreipiamės į gydytoją, draugą ar kaimyną. Iš prigimties jautrūs žmonės, sumažinti emocinei įtampai, svaiginasi. Palaipsniui šie žmonės įpranta vartoti tam tikrus vaistus, nepastebimai prie jų pripranta ir negali be jų.
Psichotropiniai vaistai – tai psichiatrijoje taikomi preparatai, reguliuojantys sutrikusią medžiagų apykaitą galvos smegenyse ir skiriami psichikos sutrikimams gydyti. Per pastaruosius 20 metų augo tendencija piktnaudžiauti receptiniais vaistais, ypač tarp paauglių ir jaunų suaugusiųjų.
Nepilnamečiams receptinių psichotropinių vaistų vartojimas nulemia lėtesnį smegenų vystymąsi, blogina kognityvines funkcijas, perdozavus gali sukelti net mirtį. Taip pat psichotropinius vaistus vartojantys nepilnamečiai dažniau patiria traumas, įsitraukia į nusikalstamą veiklą ar turi nesaugių lytinių santykių. Kai alkoholis vartojamas kartu su receptiniais psichotropiniais vaistais, daroma dar didesnė žala.
Receptinių psichotropinių vaistų vartojimo sutrikimai dažniausiai išsivysto bėgant laikui ir tam didelę įtaką turi dinaminė sąveika tarp asmens, šeimos, socialinių ir aplinkos veiksnių: genų, socialinių potyrių, kultūros normų ir socialinių aplinkybių. Draugai, vartojantys alkoholį, tabaką ar kitas psichotropines medžiagas, yra pagrindinis veiksnys, kuris leidžia prognozuoti psichotropinių medžiagų vartojimą jaunystėje.
Paauglių piktnaudžiavimas receptiniais raminamaisiais ir migdomaisiais vaistais siejamas su psichosocialinių funkcijų sutrikimu, įskaitant klinikinę depresiją, prastesnius akademinius pasiekimus ir sutrikusį psichotropinių medžiagų vartojimą. Žalingų, galimai mirtinų, piktnaudžiavimo psichotropiniais vaistais pasekmių priežastys yra stiprus šių medžiagų poveikis, didelis potencialas sukelti priklausomybę ir tai, kad šių medžiagų lengva perdozuoti.
Sveikatos rizika pasireiškia įvairiai: piktnaudžiavimas psichotropiniais vaistais gali paveikti vaikų ir paauglių vystymąsi, bendrą sveikatos būklę, gyvenimo kokybę, o poveikio sunkumas gali varijuoti nuo mirtino ir nemirtino perdozavimo iki apsinuodijimo ir priklausomybės.
Fiziologinė receptinių vaistų žala gali pasireikšti padidėjusia neigiamos vaistų sąveikos rizika, fizine priklausomybe, trauma, susijusia su intranazaliniu vartojimu, organų pažeidimu, kardiovaskulinėmis ligomis, netyčiniu perdozavimu ar susižalojimu (pvz., eismo įvykiai, kritimai) ir mirtimi (tyčine ar netyčine). Nuolatinis vaistų vartojimas gali paveikti receptiniais vaistais piktnaudžiaujančių jaunuolių augimą, jų raidą, smegenų vystymąsi. Labiausiai paveikiama atmintis, dėmesys ir vykdomosios smegenų funkcijos.
Piktnaudžiavimas receptiniais vaistais gali padidinti jaunų žmonių riziką piktnaudžiauti kitomis psichotropinėmis medžiagomis ir šis fenomenas vadinamas „vartų“ (angl. gateway) efektu. Kelių narkotikų vartojimas – piktnaudžiavimas farmaciniais vaistais kartu su alkoholiu ar kitais vaistais – gali padidinti rimtų nepageidaujamų pasekmių, tokių kaip mirtis, riziką.
Piktnaudžiavimas psichotropinėmis medžiagomis susijęs ne tik su neigiamomis pasekmėmis sveikatai, bet ir su daugeliu kylančių socialinių, asmeninių ir psichologinių sunkumų. Psichologinė receptinių vaistų žala gali būti psichologinė priklausomybė, sielvartas, depresija ir nerimas. Taip pat dėl nuolatinio psichotropinių medžiagų vartojimo gali padidėti nerimo krizių, depresijos ir psichozių dažnis.
Šiaulių rajono savivaldybės visuomenės sveikatos biuro visuomenės sveikatos specialistė, vykdanti visuomenės sveikatos stiprinimą, Lina Norkienė
