Šiaulių r. Kužių mokykloje ir Kuršėnų Daugėlių progimnazijoje visuomenės sveikatos specialistė, vedė užsiėmimus mokiniams ir ugdytiniams, kurių metu pasakojo apie sveikatai palankią mitybą, sveikos mitybos įpročius ir greitojo maisto žalą. Atsižvelgiant į sveikatai palankios mitybos rekomendacijas, aptarėme, kad daržovės turėtų užimti pusė lėkštės, pilno grūdo produktai ir sveiki baltymai. Greitame maiste yra daug riebalų, cukraus, druskos ir trūksta maistinių medžiagų. Šių sveikatai nepalankių produktų vartojimas didina širdies ir kraujagyslių sistemos ir kitų lėtinių ligų riziką.
Mityba turi patenkinti visus vaiko energijos ir maistinių medžiagų poreikius. Kiek ir kokių medžiagų per dieną su maistu turėtų gauti vaikas priklauso nuo daugelio veiksnių, tokių kaip vaiko lytis, amžius, fizinis aktyvumas ir kt.
BALTYMAI. Baltymai yra pagrindinė organizmo statybinė (plastinė) medžiaga. Baltymai gali būti sudaryti iš pakeičiamų aminorūgščių, kurios sintetinamos žmogaus organizme, ir iš nepakeičiamų aminorūgščių, kurios nesintetinamos organizme ir kurių būtina gauti su maistu. Pakeičiamų aminorūgščių kiekį taip pat būtina papildyti valgant. Įvairiuose maisto produktuose aminorūgščių kiekiai yra skirtingi. Nepakeičiamų aminorūgščių daugiausia yra gyvūniniuose baltymuose ir jie laikomi visaverčiais. Pagrindiniai gyvūninių baltymų šaltiniai yra mėsa, žuvis, pienas bei jų produktai. Augaliniai produktai, kuriuose gausu baltymų, yra ankštiniai – pupelės, žirniai, soja ir kt.
RIEBALAI. Riebalai – viena pagrindinių maisto medžiagų, kuri įeina į visų žmogaus organizmo ląstelių sudėtį. Jie yra geras energijos šaltinis, dalyvauja termoreguliacijos procesuose. Riebalai aprūpina organizmą nepakeičiamomis riebalų rūgštimis, riebaluose tirpiais vitaminais – A, D, E, K bei pagerina riebaluose tirpių vitaminų pasisavinimą, be to, aprūpina organizmą sterinais, steroidais, fosfolipidais. Su riebalais vaikai būtinai turi gauti polinesočiųjų linolo (omega 6) ir linoleno (omega 3) riebalų rūgščių, nes žmogaus organizmas jų visiškai nesintetina. Su gyvūniniais riebalais gaunama ir cholesterolio, kuris būtinas normaliam vaiko organizmo funkcionavimui. Cholesterolio yra visose žmogaus organizmo dalyse, įskaitant smegenis, nervus, raumenis, odą, kepenis ir širdį. Tai svarbi ląstelių sudedamoji dalis. Cholesterolis svarbus sintetinant hormonus, vitaminą D ir tulžies rūgštį, kuri padeda absorbuoti riebalus. Cholesterolio daug randama kiaušinių tryniuose, svieste, lašiniuose, fermentiniuose sūriuose ir kt. Tačiau cholesterolis pasižymi kraujotakos sistemos ligų vystymąsi skatinančiu poveikiu. Didelė cholesterolio koncentracija kraujo plazmoje yra vienas iš svarbiausių ankstyvos aterosklerozės rizikos veiksnių. Cholesterolio koncentracija kraujyje gali didėti, kai su maistu gaunama ne tik jo, bet ir daug sočiųjų riebalų rūgščių bei maisto kaloringumas yra per didelis.
ANGLIAVANDENIAI. Angliavandeniai atlieka svarbų vaidmenį gyvuose organizmuose. Angliavandeniai skirstomi į monosacharidus (gliukozė, fruktozė), disacharidus (sacharozė, laktozė, maltozė) ir polisacharidus (krakmolas, glikogenas ir kt.). Monosacharidai ir disacharidai dar kitaip vadinami cukrais. Angliavandeniams priklauso ir skaidulinės medžiagos. Skaidulinių medžiagų neskaldo žmogaus virškinimo fermentai, bet jas skaldo storosios žarnos mikroflora. Skaidulinės medžiagos vaiko organizmui labai svarbios – jos sugeba greitinti žarnyno judesius bei apsaugoti nuo vidurių užkietėjimo, sujungti tulžies rūgštis, mažinti cholesterolio koncentraciją kraujo plazmoje ir kt. Pagrindinis angliavandenių šaltinis – grūdiniai produktai, daržovės bei vaisiai. Rekomenduojama rinktis viso grūdo produktus, nes šiuose produktuose daugiau skaidulinių medžiagų. Ypač daug skaidulinių medžiagų turi produktai iš rupaus malimo miltų ar nemaltų grūdų gaminiai. Skaidulinių medžiagų ypač gausu kviečių, avižų bei miežių sėlenose, taip pat ankštinėse daržovėse, riešutuose, kai kuriose kitose daržovėse ir vaisiuose.
VITAMINAI IR MINERALINĖS MEDŽIAGOS. Vitaminai ir mineralinės medžiagos kaip biologiškai aktyvios medžiagos įeidami į fermentų sudėtį, dalyvauja įvairiose organizmo cheminėse reakcijose, medžiagų apykaitoje, kraujo krešėjime, vidinės organizmo terpės homeostazės palaikyme, kvėpavimo procesuose, elektrofiziologiniuose reiškiniuose, o kai kurios mineralinės medžiagos tiesiog sudaro įvairias organizmo struktūras. Su maistu būtina gauti reikalingus visų šių medžiagų kiekius, atsižvelgiant į amžių, lytį, fizinį aktyvumą. Pagrindiniai vitaminų ir mineralinių medžiagų šaltiniai yra daržovės, vaisiai, uogos, grūdiniai produktai.
Parengta pagal: https://www.hi.lt
visuomenės sveikatos specialistė, vykdanti sveikatos priežiūrą mokykloje, Enrika Vaznienė
