
Šiandien, spalio 15-ąją, minime Krūtų sveikatos dieną. Ši diena skirta įvairaus amžiaus moterims informuoti, kad gyvenimo būdo veiksniai vaidina svarbų vaidmenį užkertant kelią krūties vėžiui.
Krūties vėžys yra dažniausia onkologinė liga tarp moterų, užimanti antrąją vietą piktybinių navikų grupėje, todėl svarbu atkreipti dėmesį į rizikos veiksnius, kurie gali padidinti ligos tikimybę. Tai gali būti tiek nekoreguojami, tiek koreguojami veiksniai.
Amžius, genetinės mutacijos ir reprodukcinė istorija yra nekoreguojami veiksniai, o fizinis aktyvumas, svorio kontrolė ir gyvenimo būdas – koreguojami, todėl kiekvienas gali prisidėti prie savo sveikatos.
Krūties vėžio rizikos veiksniai
Nekoreguojami:
- Senstant, rizika susirgti krūties vėžiu didėja. Dauguma šios ligos atvejų diagnozuojami sulaukus 50 metų ir vyresniame amžiuje.
- Genetinės mutacijos moterims, turinčioms tam tikrų genų, tokių kaip BRCA1 ir BRCA2, mutacijas, yra didesnė krūties ir kiaušidžių vėžio rizika. Vyrams, turintiems šių genų mutacijas yra didesnė prostatos ir krūties vėžio rizika.
- Reprodukcinė istorija, kai prasidėjus mėnesinėms iki 12 metų ir menopauzei po 55 metų, moterys yra ilgiau veikiamos hormonų, todėl padidėja rizika susirgti krūties vėžiu.
- Tankus krūtų liaukinis audinys moterų, kurių krūtų liaukinis audinys pasižymi dideliu tankumu, turi didesnę riziką susirgti krūties vėžiu.
- Asmeninė krūties vėžio ar tam tikrų ne vėžinių krūtų ligų istorija, kai moterys, sirgusios krūties vėžiu, dažniau juo suserga antrą kartą. Taip pat kai kurios ne vėžinės krūtų ligos, tokios kaip netipinė hiperplazija ar lobulinė karcinoma in situ, yra susijusios su didesne rizika susirgti krūties vėžiu.
- Krūties ar kiaušidžių vėžio šeimos istorija, kai moters rizika susirgti krūties vėžiu yra didesnė, jei jos motina, sesuo ar dukra arba keli šeimos nariai iš motinos ar tėvo pusės sirgo krūties arba kiaušidžių vėžiu.
Koreguojamieji:
- Nepakankamas fizinis aktyvumas didina riziką susirgti krūties vėžiu.
- Antsvoris arba nutukimas po menopauzės didina riziką susirgti krūties vėžiu.
- Kai kurios pakaitinės hormonų terapijos formos, naudojamos menopauzės metu ilgiau nei penkerius metus, gali padidinti krūties vėžio riziką. Šios ligos riziką padidina ir kai kurie geriamieji kontraceptikai.
- Reprodukcinė istorija, kai pirmą kartą laukiantis esant vyresnio nei 30 metų amžiaus, nemaitinant krūtimi ir niekada nepastojus, gali padidėti krūties vėžio rizika.
- Alkoholio vartojimas moterims, kurios jo vartoja vis daugiau, tuo joms gresia didesnė rizika susirgti krūties vėžiu.
- Rūkymas reikšmingai padidina krūties vėžio atsiradimo tikimybę, ypač jei pradėta rūkyti paauglystėje, perimenstruaciniu (vaisingo amžiaus) laikotarpiu.
Krūties vėžio ankstyvosios diagnostikos programa

Ši programa skirta moterims nuo 50 iki 69 metų (imtinai), kurioms kartą per 2 metus gali būti atliekamas mamografinis tyrimas. Gavus šeimos gydytojo siuntimą mamografiniam tyrimui atlikti, galima iš anksto užsiregistruoti (atvykus arba telefonu) mamografijos įrenginį turinčioje sveikatos priežiūros įstaigoje. Tyrimo rezultatus praneša šeimos gydytojas, gavęs juos iš mamogramas vertinančios įstaigos.
Krūties vėžį moteris gali pastebėti pati
Krūtų savityrą taip pat yra vienas iš svarbiausių krūties vėžio prevencijos metodų. Kiekviena jauna moteris, maždaug nuo 20 metų amžiaus, kai galutinai susiformuoja krūtys, turi išmokti pati atlikti krūtų savityrą, t. y. reguliariai kartą per mėnesį (geriausiai iškart po menstruacijų) apžiūrėti ir apčiuopti krūtis ir tai daryti visą gyvenimą. Moterų krūties audinyje pokyčiai vyksta kiekvieną mėnesį. Audinys reaguoja į hormonų lygio pokyčius, atsirandančius menstruacinio ciklo metu – nuo vienų mėnesinių iki kitų. Šie hormonų lygio pokyčiai priverčia jūsų krūtis patinti. Prasidėjus mėnesinėms patinimas atslūgsta ir jūsų krūtys vėl įgauna normalų dydį. Dėl šio ciklo geriausias laikas atlikti krūtų apžiūrą yra praėjus maždaug vienai savaitei po mėnesinių pradžios.

Krūties vėžio riziką mažina:
- sveika mityba – reikia vartoti daug skaidulingo maisto, ypač menstruacijų metu, o riebalai maiste neturėtų viršyti 20 proc.;
- reguliari mankšta;
- antioksidantai (vitaminai A ,C, E, selenas ir kt.);
- žinomų rizikos veiksnių – alkoholio ir rūkymo – vengimas.
Nepamirškite kartą per mėnesį atlikti krūties savityrą, aptikusios nedelsiant kreipkitės į savo gydytoją. Reguliariai dalyvaukite medicininėse patikrose dėl krūties vėžio ir laikykitės sveikos gyvensenos taisyklių.

Šiaulių rajono savivaldybės visuomenės sveikatos biuro visuomenės sveikatos specialistė, vykdanti visuomenės sveikatos stiprinimą, Viktorija Strazdinienė
