ŠIAULIŲ R. KUŽIŲ MOKYKLOJE IR KURŠĖNŲ DAUGĖLIŲ PROGIMNAZIJOJE VYKO UŽSIĖMIMAI ,,SAUGUS ELGESYS VASAROS METU“

Birželio mėnesį pasitinkant mokinių vasaros atostogas visuomenės sveikatos specialistė Enrika darželio ugdytiniams, mokiniams priminė saugaus elgesio vasarą taisykles, o vyresniųjų klasių mokiniai praktiškai mokėsi pirmosios pagalbos. Su ugdytiniais aptarėme pavojus slypinčius pievoje, miške, važinėjant dviratukais ar paspirtukais. Nepamiršome saulės, vandens teikiamų malonumų ir pavojų. Saugus elgesys su gyvūnais, kaip elgtis ir ko nedaryti? Žiūrėjome filmukus ,,Kas yra saulės smūgis? Kaip suteikti pirmąją pagalbą?“, ,,Saugus elgesys vandenyje“. Šilumos arba saulės smūgis ištinka tuomet, kai kūnas prakaituodamas nepajėgia išgarinti šilumos. Tai pavojinga būklė, kurią sukelia ilgas buvimas karštyje, ypač sportuojant. Tai yra viena rimčiausių šilumos poveikio formų, galinčių stipriai pakenkti smegenų ir kitų organų veiklai, dėl to reikalinga skubi medicininė pagalba.

PIRMOJI PAGALBA IŠTIKUS ŠILUMOS AR SAULĖS SMŪGIUI, PERKAITUS

  • Jei įtariate, kad kas nors patyrė šilumos ar saulės smūgį, kvieskite greitąją pagalbą tel. 112;
  • Jei galite, nugabenkite asmenį į gerai vėdinamą vėsią patalpą arba pavėsį;
  • Nurenkite nereikalingus drabužius; Jei įmanoma, pabandykite sumažinti kūno temperatūrą.
  • Jei asmuo yra sąmoningas, duokite atsigerti vėsių skysčių.
  • Jei asmuo yra be sąmonės ir kvėpuoja, guldykite jį ant šono, vėdinkite ir vėsinkite, kvieskite pagalbą tel. 112, vežkite į ligoninę.

ŠILUMOS AR SAULĖS SMŪGIO, PERKAITIMO SAULĖJE PREVENCIJA

REKOMENDUOJAMA:

  • Karštą, labai saulėtą dieną geriausia yra likti vėsioje patalpoje.
  • Nerekomenduojama būti lauke karštuoju paros laiku – nuo 11 iki 16 val.;
  • Eidami į lauką vilkėkite lengvus, šviesios spalvos, laisvus drabužius, dėvėkite skrybėlę plačiais kraštais;
  • Naudokite apsauginius kremus nuo saulės su 30 ir daugiau SPF;
  • Gerkite daug skysčių, venkite vartoti gėrimus su kofeinu.

PAPLŪDIMIŲ IR MAUDYKLŲ LANKYTOJAMS TAIP PAT YRA REKOMENDUOJAMA:

  • perkaitus saulėje nepulti staiga į vandenį, prieš tai juo neapsišlaksčius, nes tai gali sukelti raumenų mėšlungį arba širdies paralyžių;
  • nesimaudyti sočiai pavalgius, būtina palaukti 1,5–2 valandas;
  • nesimaudyti nežinomose, nuošaliose vietose, geriau pasirinkti paplūdimį ar vietą, kur maudosi daugiau žmonių; nešokti stačia galva į vandenį, jeigu neaiškus tos vietos gylis ir dugnas;
  • nesimaudyti tamsiu paros metu;
  • atvykus prie vandens telkinių su vaikais, nepalikti jų be priežiūros;
  • nestovėti ir nežaisti ten, kur galima netikėtai įkristi į vandenį (tilto, stataus kranto). nesimaudyti lyjant ir perkūnijos metu;
  • nemokant plaukti, neiti į vandenį giliau kaip iki krūtinės.

KAIP NAUDOTI AUTOMATINĮ IŠORINĮ DEFIBRILIATORIŲ?

PAMAČIUS BE SĄMONĖS PARKRITUSĮ ŽMOGŲ:

  • įsitikinkite, kad jūs, nukentėjusysis ir žmonės, esantys greta, yra saugūs. pabandykite pakalbinti nukentėjusį švelniai pakratydami jį už pečių ir garsiai paklauskite: „ar jums viskas gerai?“
  • jei nukentėjusysis į jus reaguoja: įsitikinę, jog aplinka yra saugi, nebandykite jo kelti, palikite jį toje pačioje pozicijoje.
  • pabandykite išsiaiškinti, kas jam nutiko ir, prireikus, kvieskite pagalbą.
  • nepamirškite reguliariai iš naujo įvertinti nukentėjusiojo būklę.

JEI NUKENTĖJUSYSIS NEREAGUOJA:

KVIESKITE PAGALBĄ IR ATLIKITE ŠIUOS ŽINGSNIUS:

  1. Aparatą dėkite šalia paciento galvos, įjunkite ir vykdykite defibriliatoriaus nurodymus. išėmę iš pakelio priklijuokite defibriliatoriaus elektrodų lapelius prie nuogos ir sausos krūtinės ląstos, kaip pavaizduojant elektrodų lapelių.
  2. Pirmasis klijuojamas dešinėje krūtinės pusėje, žemiau raktikaulio. Kitas kairėje pusėje, į šoną nuo kairiojo spenelio.
  3. Defibriliatorius analizuoja širdies ritmą. nelieskite ir niekam neleiskite liesti nukentėjusiojo. vykdykite aparato duodamas balso ar vizualines komandas. paspauskite analizavimo mygtuką, jei to prašo aparatas (jeigu defibriliatoriaus aparatas automatinis, jis tą pats atlieka).
  4. Jei aparatas praneša, kad defibriliuoti nereikia, gaivintojas tegu toliau atlieka krūtinkaulio paspaudimus ir oro įpūtimus. Defibriliatoriaus elektrodų nuimti nereikia, kol atvyks medikai.

Įvairių nelaimių ar nelaimingų atsitikimų metu pirmiausia pastebimas kraujas, todėl laiku suteikta pirmoji pagalba kraujuojant – itin svarbus, tačiau tuo pačiu didelės atsakomybės reikalaujantis veiksmas. Kraujas perneša deguonį ir maisto medžiagas į visus organizmo audinius ir organus, todėl daug jo netekus galimos rimtos pasekmės. Netekęs 1,5-2 litrų kraujo žmogus gali mirti. Išorinis kraujavimas atsiranda pažeidus odą bei kitus audinius. Jis gali būti arterinis, veninis ar kapiliarinis.

Išorinis kraujavimas yra stiprus, jei matote srove tekantį kraują arba krauju sparčiai mirksta drabužiai. Tokį kraujavimą būtina stabdyti nedelsiant, nelaukiant medikų, nes žmogus iš stambiųjų kraujagyslių gali mirtinai nukraujuoti per 1,5 min.

Išorinis kraujavimas stabdomas spaudžiant kraujuojančią žaizdą, kol kraujavimas sustoja arba atvyksta greitoji medicinos pagalba.

PIRMOJI PAGALBA IŠORINIO KRAUJAVIMO ATVEJU:

  • prieš stabdydami išorinį kraujavimą, pasirūpinkite savo saugumu – užsimaukite gumines pirštines; jei jų neturite, naudokite polietileninį maišelį;
  • paguldykite nukentėjusįjį;
  • nurenkite arba perkirpkite drabužius, kad matytumėte kraujuojančią vietą;
  • pakelkite kraujuojančią galūnę;
  • tiesiogiai užspauskite žaizdą rankomis arba spaudžiamuoju tvarsčiu prieš tai įsitikinę, kad žaizdoje nėra svetimkūnio; tam galima naudoti švarią medžiagą, audinį, rankšluostį ir pan., uždedant spaudžiamąjį tvarstį;
  • jei žaizdoje yra svetimkūnis, jo nejudinkite, užspauskite aplink spaudžiamuoju tvarsčiu;
  • jei kraujavimas nesustojo, nenuimkite permirkusio tvarsčio, o uždėkite ant jų dar vieną tvarstį;
  • jei yra atviri rankų ir kojų lūžiai, užveržkite galūnę tvarsčiu aukščiau žaizdos, žaizdą uždenkite švariu tvarsčiu ar audiniu;
  • užklokite nukentėjusįjį, nuolatos kalbinkite, raminkite.

Parengta pagal: www.siauliurvsb.lt

Visuomenės sveikatos specialistė, vykdanti sveikatos priežiūrą mokykloje, Enrika Vaznienė