PRAKTINIAI UŽSIĖMIMAI „JUDĖJIMAS – SVEIKATA“

Gegužės mėnesį Šiaulių r. Kuršėnų S. Anglickio progimnazijoje ir progimnazijos Drąsučių skyriuje vyko fizinio aktyvumo užsiėmimai „Judėjimas – sveikata“, taip siekiant skatinti vaikus daugiau judėti bei formuoti teisingą suvokimą apie fizinio aktyvumo teikiamą naudą organizmui. Užsiėmimų metu vaikai turėjo galimybę pasivaikščioti ortopediniu kilimėliu, išmėginti savo taiklumą, atlikinėjo pratimus su fizinio aktyvumo kamuoliu, žaidė žaidimą „Simonas sako“ bei išbandė landžiojimą tuneliu. Po užsiėmimų visuomenės sveikatos specialistė priminė ugdytiniams apie vandens svarbą ir naudą organizmui, bei pasiūlė visiems atsigerti ir atsigaivinti.

Fizinis aktyvumas – bet kokia žmogaus kūno judėjimo išraiška, sukelianti didesnę medžiagų apykaitą negu ramybės būklėje. Fizinis aktyvumas yra būtina ir neatskiriama sveikos gyvensenos dalis, teigiamai veikianti vaiko, o vėliau ir suaugusiojo sveikatą. Tą patvirtina gausūs moksliniai tyrimai ir įvairūs autoriai savo darbuose. Fizinis pasyvumas plačiai pripažintas kaip vienas pagrindinių rizikos veiksnių, lemiančių sergamumą lėtinėmis neinfekcinėmis ligomis.

Reguliarus fizinis krūvis yra tiesiogiai siejamas su saugesniu, sveikesniu ir ilgesniu gyvenimu. Neabejotinai teigiamą fizinio aktyvumo poveikį vaiko ar suaugusiojo sveikatai galima suskirstyti į 3 sferas:

  1. Fizinis poveikis – mažina širdies ligų, cukrinio diabeto, nutukimo, aukšto kraujo spaudimo, osteoporozės ir kt. susirgimų riziką.
  2. Emocinis poveikis – mažina neigiamas emocijas, gerina nuotaiką ir miegą, mažina depresijos bei nerimo apraiškas, didina savivertę ir teigiamai veikia savęs suvokimą, bendravimą su kitais žmonėmis, tarpusavio supratimą ir pan.
  3. Finansinis poveikis – padeda išvengti išlaidų, susijusių su ilgalaikėmis fizinio pasyvumo sukeliamomis sveikatos problemomis.

Bendrosios fizinio aktyvumo rekomendacijos vaikams (nuo 6 iki 11 metų) ir paaugliams (nuo 12 iki 17 metų):

  1. Visi vaikai ir paaugliai turi kasdien sukaupti mažiausiai 60 minučių vidutinio ar didelio intensyvumo fizinės veiklos.
  2. Norint pasiekti didesnės naudos sveikatai ir siekiant didesnių teigiamų pakitimų organizme, fizinės veiklos laikas turi būti ilgesnis nei minimalus (60 minučių) ir trukti bent 1,5– 2 valandas (apie 120 minučių) kasdien.
  3. Bet kokia fizinė veikla turi vykti ne trumpesniais kaip 10 minučių intervalais, nes kitaip negaunamas pakankamas teigiamas poveikis sveikatai.
  4. Didžioji dalis kasdienės fizinės veiklos turi būti ilgai trunkanti ištvermę lavinanti (aerobinė) veikla.
  5. Jeigu vaikai ar paaugliai nesilaiko šių rekomendacijų ir jų fizinio aktyvumo lygis yra mažesnis, nei rekomenduojama, net ir mažesnio intensyvumo ar trumpesnė fizinė veikla suteiks daugiau naudos sveikatai ir gerai savijautai, negu fizinis pasyvumas ir ilgas sėdėjimas.
  6. Vaikai ir paaugliai turėtų apriboti laiką praleistą sėdint prie ekranų (TV, kompiuterio, mobiliojo telefono ir kt.), ypač poilsio metu.

Fizinio aktyvumo veiklos gali būti įvairios:

  • Greitas ėjimas;
  • Važiavimas dviračiu;
  • Plaukimas;
  • Irstymasis valtimi;
  • Šuoliukai su šokdyne;
  • Aerobika ar pramoginiai šokiai;
  • Šienavimas su elektrine šienapjove;
  • Bėgiojimas ristele;
  • Namų ruošos darbai;
  • Krepšinis ar futbolas ir t. t.

 

Visuomenės sveikatos specialistė, vykdanti sveikatos priežiūrą mokykloje, Martyna Kubilienė