Įvairių nelaimių ar nelaimingų atsitikimų metu pirmiausia pastebimas kraujas, todėl laiku suteikta pirmoji pagalba kraujuojant – itin svarbus, tačiau tuo pačiu didelės atsakomybės reikalaujantys veiksmas. Dauguma žmonių išsigąsta pamatę kraują. Tai yra normalu. Žinojimas, kaip taisyklingai suteikti pagalbą stipraus kraujavimo atveju, padeda nepasimesti ir laiku suteikti efektyvią pagalbą.
Kraujas perneša deguonį ir maisto medžiagas į visus organizmo audinius ir organus, todėl daug jo netekus galimos rimtos pasekmės. Netekęs 1,5-2 litrų kraujo žmogus gali mirti. Išorinis kraujavimas atsiranda pažeidus odą bei kitus audinius. Jis gali būti arterinis, veninis ar kapiliarinis.
- Arterinis kraujavimas. Kraujas skaičiai raudonos spalvos, trykšta pulsuojančia čiurkšle. Tai pats pavojingiausias kraujavimas, todėl jį būtina nedelsiant stabdyti, nes per keletą minučių netenkama daug kraujo ir žmogų gali ištikti mirtis.
- Veninis kraujavimas. Kraujas tamsiai raudonos spalvos. Venose kraujospūdis mažesnis negu arterijose, todėl kraujas bėga tolygia ar netolygia srove, ne čiurkšle, jis lengviau sustabdomas.
- Kapiliarinis kraujavimas – tai dažniausiai pasitaikantis išorinio kraujavimo tipas. Pažeidus kapiliarus, kraujavimas būna lėtas, negausus, kraujas sunkiasi iš žaizdos. Uždėjus paprastą tvarstį šis kraujavimas savaime greit sustoja.
Išorinis kraujavimas yra stiprus, jei matote srove tekantį kraują arba krauju sparčiai mirksta drabužiai. Tokį kraujavimą būtina stabdyti nedelsiant, nelaukiant medikų, nes žmogus iš stambiųjų kraujagyslių gali mirtinai nukraujuoti per 1,5 min.
Išorinis kraujavimas stabdomas spaudžiant kraujuojančią žaizdą, kol kraujavimas sustoja arba atvyksta greitoji medicinos pagalba.
Pirmoji pagalba išorinio kraujavimo atveju:
- prieš stabdydami išorinį kraujavimą, pasirūpinkite savo saugumu – užsimaukite gumines pirštines; jei jų neturite, naudokite polietileninį maišelį;
- paguldykite nukentėjusįjį;
- nurenkite arba perkirpkite drabužius, kad matytumėte kraujuojančią vietą;
- pakelkite kraujuojančią galūnę;
- tiesiogiai užspauskite žaizdą rankomis arba spaudžiamuoju tvarsčiu prieš tai įsitikinę, kad žaizdoje nėra svetimkūnio; tam galima naudoti švarią medžiagą, audinį, rankšluostį ir pan., uždedant spaudžiamąjį tvarstį;
- jei žaizdoje yra svetimkūnis, jo nejudinkite, užspauskite aplink spaudžiamuoju tvarsčiu;
- jei kraujavimas nesustojo, nenuimkite permirkusio tvarsčio, o uždėkite ant jų dar vieną tvarstį;
- jei yra atviri rankų ir kojų lūžiai, užveržkite galūnę tvarsčiu aukščiau žaizdos, žaizdą uždenkite švariu tvarsčiu ar audiniu;
- užklokite nukentėjusįjį, nuolatos kalbinkite, raminkite.
Turniketo naudojimas
Turniketas – tai pramoniniu būdu pagamintas arteriniam kraujavimui galūnėse stabdyti skirtas prietaisas, maunamas ant rankos ar kojos ir veržiamas tol, kol nustoja kraujuoti iš galūnės žaizdos. Jis naudojamas kaip pagrindinė gelbėjimo priemonė smarkiai kraujuojant iš žaizdos, kai išorinio kraujavimo nepavyksta sustabdyti spaudžiamuoju tvarsčiu (standartiniais būdais).
Turniketą galima naudoti ir tada, kai taikyti standartinių būdų neįmanoma, pvz., kai yra itin daug sužeistųjų. Turniketo konstrukcija leidžia valdyti jį viena ranka, sužeistasis gali jį užsidėti pats, be kitų pagalbos per 10-30 sekundžių. Ši priemonė dažnai išgelbsti gyvybes iki atvykstant profesionaliai medicinos pagalbai.
Kaip uždėti turniketą?
Turniketo naudojimo instrukcija skiriasi priklausomai nuo jo konstrukcijos, tačiau bendrosios taisyklės yra nekintamos:
- turniketas dedamas 5–8 cm. virš žaizdos, bet ne ant sąnario;
- vieta po turniketu atlaisvinama nuo kietų daiktų (ištuštinama kišenė, pašalinamos grandinėlės, raiščiai ir t.t.);
- turniketas suveržiamas iki kraujotakos sustabdymo, sukant jo rankenėlę (lazdelę), kol kraujavimas sustos ir pulsas galūnėje nebus apčiuopiamas;
- nepavykus sustabdyti kraujavimo vienu turniketu, aukščiau pirmojo uždedamas antrasis turniketas;
- turniketo uždėjimo laikas būtinai nurodomas lydinčiuose dokumentuose, arba tiesiogiai ant turniketo (jeigu numatyta turniketo konstrukcijoje);
- draudžiama ant turniketo dėti raiščius ar kitus įtvarus;
- draudžiama atlaisvinti arba nuiminėti turniketą visiems, išskyrus medicinos personalą.
Dėmesio! Turniketo atleidimas ar nuėmimas be specializuotų medikų priežiūros, pavojingas sužeistojo gyvybei!
Šiaulių rajono savivaldybės visuomenės sveikatos biuro visuomenės sveikatos specialistė, vykdanti visuomenės sveikatos stiprinimą, Viktorija Strazdinienė
