ASMENS HIGIENOS IR MIKROBŲ PREVENCIJOS UŽSIĖMIMAI ŠIAULIŲ R. DUBYSOS AUKŠTUPIO MOKYKLOS AUKŠTELKĖS IR BUBIŲ SKYRIUOSE

Mikroorganizmai yra labai maži, plika akimi nematomi gyvi organizmai. Žemėje mikroorganizmų aptinkama beveik visur, žmonėms jie gali būti ir naudingi, ir kenksmingi. Mikrobų, nors jie ypač maži, būna įvairių formų ir dydžių. Yra trys pagrindinės mikrobų grupės: virusai, bakterijos ir grybeliai.

Virusai

Mažiausi iš mikrobų, žmonėms – kenksmingi. Virusai patys išgyventi negali. Kad galėtų išlikti ir daugintis, jiems reikia ląstelės „šeimininkės“. Patekę į ląstelę šeimininkę, virusai greitai dauginasi ir ją sunaikina! Virusai gyvena kaip parazitai. Kai virusai patenka į mūsų organizmą, kad išgyventų, jiems reikia ląstelės šeimininkės. Patekę į ląstelę jie dauginasi, užaugę iš jos ištrūksta ir ją suplėšydami sunaikina.

Bakterijos

Vienaląsčiai organizmai. Natūraliai augdamos, kai kurios bakterijos išskiria medžiagas (toksinus), kurios žmogui labai kenksmingos ir sukelia ligas. Tačiau yra ir žmogui visiškai nekenksmingų bakterijų.  Yra bakterijų, kurios gali būti ypač naudingos (pieno rūgšties bakterijos maisto pramonėje), o kai kurios – netgi būtinos žmogaus gyvybei palaikyti, pavyzdžiui, bakterijos, kurios turi įtakos augalų augimui.

Grybeliai

Daugialąsčiai organizmai, kurie žmonėms gali būti ir naudingi, ir kenksmingi. Kenksmingi grybeliai gali sukelti infekciją arba, jų suvalgius, apsinuodijimą, kiti grybeliai gali būti naudingi sveikatai arba nekenksmingi, pavyzdžiui, pelėjūnas, kuris išskiria antibiotiką peniciliną, arba baltasis pievagrybis, kuris yra valgomas. Grybeliai paprastai nesunaikina savo šeimininko. Dermatofitai linkę augti arba sudaryti kolonijas po oda, o jiems maitinantis išskiriamos medžiagos sukelia tinimą ir niežėjimą.

Kai kurie mikrobai gali būti kenksmingi žmonėms ir sukelti ligas: Influenza virusas gali sukelti gripą, kampilobakterija – apsinuodijimą maistu, o grybeliai dermatofitai, pavyzdžiui, Trichophyton, – tokias ligas kaip pėdų grybelis. Šie mikrobai vadinami patogenais arba užkratu. Kiekvienas mikrobas gali skirtingai pakenkti mūsų sveikatai.

Kai blogosios bakterijos dauginasi mūsų organizme, jos išskiria kenksmingas medžiagas, vadinamas toksinais, kurios gali sukelti blogą savijautą arba, blogesniu atveju, pažeisti audinius ir organus. Apie žmones, kurių organizme yra kenksmingų, ligas sukeliančių mikrobų, sakoma, kad jie yra užsikrėtę. Daugelis kenksmingų mikrobų gali būti perduodami vieno žmogaus kitam įvairiais būdais – oru, prisilietus, per vandenį, maistą, gyvūnus, oro lašeliniu būdu ir t. t. Šių mikrobų sukeliamos ligos vadinamos užkrečiamomis arba infekcinėmis ligomis.

Asmens higiena ir tinkamas rankų plovimas – vienas geriausių būdų sustabdyti kenksmingų mikrobų plitimą ir užkirsti kelią užkrečiamosioms ligoms!

Asmens higiena – atskira higienos dalis, kuri tiria kūno, drabužių, avalynės priežiūrą, buitines bei aplinkos sąlygas ir nustato normas bei taisykles, atitinkančias asmens amžiaus anatomines-fiziologines savybes, padedančias išsaugoti sveikatą ir sudaryti higieninio elgesio įpročius. Odos priežiūra yra neatsiejama asmens higienos dalis. Švari, elastinga, rausva oda liudija apie gerą organizmo funkcinę būklę, o kartu ir sveikatą.

Oda saugo organizmą nuo mechaninių pažeidimų ir kitų aplinkos veiksnių poveikio, padeda reguliuoti kūno temperatūrą, išskiria vandenį ir kitus medžiagų apykaitos produktus, yra susijusi su imunine sistema, joje yra daug receptorių, todėl yra svarbi kaip jutimo organas. Ant odos paviršiaus iš riebalų ir prakaito liaukų sekretų susidaro apsauginė emulsinė plėvelė, kuri apsaugo odą nuo bakterijų, grybelių, virusų patekimo ir nuo cheminių medžiagų poveikio.

Mūsų rankos natūraliai išskiria aliejų, kuris padeda išsaugoti odos drėgmę ir neleidžia odai sausėti. Tačiau šis aliejus – puiki terpė mikrobams augti ir daugintis, be to, padeda mikrobams prilipti prie odos. Mūsų rankos natūraliai aplipusios naudingomis bakterijomis, paprastai – naudingais stafilokokais. Tačiau reguliarus rankų plovimas padeda nuo jų pašalinti kitus, kenksmingus mikrobus, kurių prisirenkame iš aplinkos. Kai kurie šių mikrobų, jų įkvėpus ar suvalgius, gali mus susargdinti.

Mūsų organizmas turi natūralią gynybinę apsaugą prieš mikrobus, kurie sukelia ligas – oda stabdo mikrobų pateikimą į kūną, nosyje yra lipni membrana, kuri sustabdo mikrobus, jei mes jų įkvepiame, ašarose yra medžiagų, kurios naikina bakterijas ir skrandis, kuris sunaikina mikrobus, jei jų patenka kartu su maistu.

Kad oda ir jos apsauginės funkcijos atliktų savo darbą, svarbu tinkama asmens higiena:

Rankų plovimas – teršalų ir laikinųjų odos mikroorganizmų pašalinimas, plaunant rankas su vandeniu ir muilu. Rankas reikia plauti kai jos akivaizdžiai purvinos ar abejojama jų švara,  prieš valgį, pasinaudojus tualetu, paglosčius  gyvūnėlius, grįžus iš lauko, nusikosėjus ar nusičiaudėjus.

Veido ir kūno prausimas – tai ne tik ant odos nusėdusių aplinkos nešvarumų, bet ir paties organizmo išskiriamo prakaito bei riebalų liaukų produktų, negyvų epidermio ląstelių pašalinimas. Be to, vandens procedūros teigiamai veikia nervų sistemą, odos kraujotaką, skatina medžiagų apykaitą.

Intymias vietas reikia apsiplauti ne rečiau kaip du kartus per dieną su vandeniu ir/ar muilu skirtu intymiai higienai. Intymiąją vietą geriausia plauti ranka, tačiau svarbiausia – nenaudoti kempinės, nes bakterijos nuo rankų nuteka ir įsigeria į ją.

Plaukai atlieka tam tikrą apsauginę funkciją – sulaiko tiesioginius saulės spindulius, saugo galvą nuo karščio ir šalčio. Tam, kad plaukai būtų švarūs, trenkant galvą nebūtina naudoti daug šampūno ar plauti juos kelis kartus, nes taip galima pažeisti plaukų struktūrą, atimant iš jų natūralias riebiąsias medžiagas, kurios plaukams suteikia elastingumo ir blizgesio. Plaukus derėtų trinkti 1–4 kartus per savaitę, atsižvelgiant į natūralias galvos odos ypatybes – polinkį riebaluotis – bei į aplinkos veiksnius.

Kojų priežiūra – svarbu ne tik nusiplauti kojas ir nusikarpyti nagus. Pėdų oda nuolat atsinaujina, taigi po plovimo būtina nuolat pašalinti seną ir negyvą pėdų odos sluoksnį, – tokiu būdu sumažinamas nuospaudų ir pūslių pavojus.

Gyvenant sveiką gyvenimo būdą (valgant sveiką maistą, geriant pakankamai vandens, laikantis poilsio režimo) minėti barjerai atlieka savo darbą ir taip mes išliekame sveiki. Kai kada šie mikrobai prasiskverbia pro minėtus barjerus ir patenka į mūsų organizmą.

Šiaulių rajono savivaldybės visuomenės sveikatos biuro visuomenės sveikatos specialistė, vykdanti sveikatos priežiūrą Šiaulių r. Dubysos Aukštupio mokyklos Aukštelkės ir Bubių skyriuose sausio mėnesį su pirmų klasių mokiniais užsiėmimų metu diskutavo apie mikrobus, atsparumą infekcinėms ligoms, aptarė asmens higienos svarbą, priminė rankų plovimo techniką ir taisykles. Atliko eksperimentą, kurio metu stebėjo ant rankų esančius mikrobus.

Parengta pagal: http://www.ulac.lt/naujienos/pranesimai-spaudai/pasauline-ranku-plovimo-diena-ugdykime-jaunosios-kartos-higienos-iprocius

Visuomenės sveikatos specialistė, vykdanti sveikatos priežiūrą mokykloje, Viktorija Tuzinienė