Šiaulių r. Kuršėnų Daugėlių progimnazijos 1-2 klasių mokiniai gamtoje mokėsi suteikti pirmąją pagalbą atsitikus nelaimei (kaip įvertinti pagrindinius gyvybės požymius ir kokiu bendruoju pagalbos numeriu kviesti pagalbą). O taip pat mokėsi pradinio gaivinimo, atpažinti užspringimą (su užspringimo liemene). Mokymų pabaigoje mokiniai vėrė UV karoliukus, kurie keičia spalvą ir primena apie saulės galią. Pirmoji pagalba, tai paprasti tikslingi veiksmai, naudojant turimas pirmosios pagalbos teikimo priemones ar kitokias priemones, bei medžiagas, siekiant išsaugoti nukentėjusiojo gyvybę ar sustabdyti sveikatai žalingus veiksmus. Labai svarbus pirmosios pagalbos veiksmų nuoseklumas. Jų sekai atsiminti naudojama formulė P–P–P (Patikrink, Paskambink, Padėk).
Pradinis gaivinimas apima:
- kvėpavimo takų atvėrimą;
- dirbtinį kvėpavimą, nustojus kvėpuoti;
- krūtinės ląstos paspaudimus ir dirbtinį kvėpavimą, sutrikus/sustojus širdies veiklai ir kvėpavimui;
- užspringimo nustatymą ir svetimkūnio šalinimą iš kvėpavimo takų.
Pradinio gaivinimo veiksmų seka:
- Greitai įvertinama situacija prieš pradedant gaivinti, būtina imtis visų įmanomų atsargumo priemonių.
Nukentėjusįjį galima judinti tik tada, kai tai būtina jo saugumui užtikrinti. Perkeliant svarbu palaikyti galvą ir kūną taip, kad būtų išvengta stuburo sukimo – lenkimo judesių.
2. Patikrinamas nukentėjusiojo sąmoningumas, kviečiama greitoji medicinos pagalba (GMP).
Garsiai paklausiama „kas atsitiko“, švelniai pajudinama, stebimi judesiai. Jeigu vaikas atsako ar sujuda, greitai įvertinami sužeidimai. Jeigu vaikas nereaguoja ir nejuda, būtina pašaukti pagalbą, paguldyti jį ant nugaros, ant plokščio kieto paviršiaus ir atlikti pradinio gaivinimo veiksmus.
- Kvėpavimo takų atvėrimas ir kvėpavimo tikrinimas.
Nesąmoningam kūdikiui ar vaikui liežuvis dažnai sukelia kvėpavimo takų nepraeinamumą. Kvėpavimo takai nukentėjusiajam atveriami atlošiant galvą ir pakeliant smakrą. Palaikant atvirus kvėpavimo takus nustatoma, ar vaikas kvėpuoja. Kvėpavimo vertinimas neturi užtrukti ilgiau kaip 10 s. Žiūrima, ar yra ritmiški krūtinės ląstos ir pilvo judesiai, klausoma iškvėpimo garso ties burna ir nosimi, skruostu bandoma pajusti iškvepiamą orą. Nereguliarūs atodūsiai (agoninis kvėpavimas) nelaikomi normaliu kvėpavimu. Jeigu vaikas kvėpuoja, jis paguldomas ant šono. Įtariant stuburo traumą, to daryti negalima. Stebima vaiko būklė (sąmonė, kvėpavimas ir kraujotaka) ir laukiama atvykstant GMP. Jeigu vaikas nekvėpuoja ar yra agoninis kvėpavimas, pradedama dirbtinė plaučių ventiliacija.
- Dirbtinė plaučių ventiliacija.
Palaikomi atviri kvėpavimo takai, 2 kartus efektyviai įpučiama oro – turi pakilti krūtinės ląsta. Kūdikiui oro įpučiama apžiojus savo burna jo nosį ir burną, vaikui – burna apžiojus burną, o nosį užspaudus pirštais. Oras įpučiamas per 1 s. (12-20 kartų/min.). Kas 2 min. patikrinama, ar nėra pulso. Jeigu vaikas pradeda kvėpuoti, bet neatgauna sąmonės, jis guldomas ant šono.
- Pulso tikrinimas.
Vaiko centrinis pulsas lengviausiai apčiuopiamas miego ar šlaunies arterijų vietoje, kūdikio – ties žąsto arterija. Pulso patikrinimas neturi užtrukti ilgiau nei 10 s.
- Krūtinės ląstos paspaudimai.
Vaikui spaudžiama apatinė krūtinkaulio dalis 3-4 cm gilumu link stuburo vienos ar dviejų rankų delnais 30 kartų (30 paspaudimų ir 2 įpūtimai), nespaudžiama krūtinkaulio kardinė atauga ir šonkauliai. Paspaudimų dažnis apie 100 kartų/min., po kiekvieno paspaudimo leidžiama krūtinės ląstai visiškai atsipalaiduoti. Kūdikiui krūtinės ląstos paspaudimai atliekami dviem pirštais, dedant juos ant krūtinkaulio. Spausti 2,5-3 cm gilumu 15 kartų (15 paspaudimų ir 2 įpūtimai).
Užspringimas
Užspringęs vaikas pradeda kosėti. Kosulys yra efektyviausias būdas svetimkūniui pašalinti iš kvėpavimo takų. Kvėpavimo takų svetimkūnis gali dalinai arba visiškai uždaryti kvėpavimo takus. Dalinis užspringimas pasireiškia šiais požymiais:
- garsus kosulys;
- vaikas verkia ar kalba;
- tarp kosėjimų gali įkvėpti oro;
- vaikas sąmoningas.
Teikiant pagalbą, reikia netrukdyti vaikui kosėti, stebėti, ar neatsiranda sunkios obstrukcijos požymių. Būtina kviesti GMP ar gabenti savo transportu į gydymo įstaigą.
Visiškas užspringimas pasireiškia šiais požymiais:
- negali kalbėti, kosėti;
- negali įkvėpti;
- pamėlynavimas (cianozė);
- vėliau – sąmonės sutrikimas ir praradimas. Reikia nedelsiant suteikti pagalbą!!! Jei esant visiško užspringimo požymiams vaikas ar kūdikis sąmoningas:
- kūdikis paguldomas veidu žemyn ant savo rankos, kita plaštaka suduodama 5 kartus į tarpumentę. Jei svetimkūnis nepašalinamas, prilaikant galvą, kūdikis atverčiamas ir atliekami 5 krūtinės ląstos paspaudimai.
- vaikas apkabinamas iš už nugaros, vienos rankos kumštis suimamas kita ranka, dedamas ant pilvo aukščiau virš bambos per 2 cm ir 5 kartus spaudžiama stipriai stuburo link į viršų.(Heimlicho stūmis).
- 1-8 metų vaiką sėdėdami pasiguldykite pilvu ant kelių, stuktelėkite į nugarą 5 kartus tarp menčių. Šie veiksmai tęsiami tol, kol bus pašalintas svetimkūnis, arba kol vaikas neteks sąmonės.
Parengta pagal: www.smlpc.lt
Visuomenės sveikatos specialistė, vykdanti sveikatos priežiūrą mokykloje, Enrika Vaznienė
