Mėgautis tuo, kas suteikia malonumą ir ieškoti galimybių tą pakartoti – normalu ir būdinga ne tik žmogaus prigimčiai. Malonumo ir pasitenkinimo jungtys „parengtos“ visų gyvų organizmų smegenyse, tereikia tik surasti malonumą teikiančią medžiagą arba kitą dirgiklį, ir smegenyse užprogramuotas noras tai kartoti ims veikti individo elgesį taip, kad atsirastų tam reikalingos sąlygos. Patyrus kažką malonaus, kas gerina nuotaiką, savijautą, pasotina labiau negu įprastas maistas, smegenyse aktyvuojami malonumo centrai, kurie „ilgisi“ šių malonumų ir ateityje skatins pakartoti veiksmus, teikiančius malonumą.
Asmenybės bruožai, kurie laikomi padidintos rizikos veiksniais į priklausomybes:
- stiprus jausmingumas ir jausmų labilumas (labai greita emocijų, nuotaikų kaita);
- menkas gebėjimas valdyti jausmus ir dėl to kylanti impulsyvi elgsena;
- nesugebėjimas užmegzti ir palaikyti su kitais žmonėmis brandžių santykių;
- dažnas ir stiprus nerimas, įtampa, baimės jausmas;
- polinkis į depresiją.
Tačiau reikia žinoti, kad priklausomais gali tapti ir nepasižymintis šiomis savybėmis asmenys. Daug kas priklauso nuo išorinių aplinkybių, įdiegtų vertybių, elgesio stereotipų.
Priklausomybių pobūdis
Dažniausiai priklausomybės terminą vartojame kalbėdami apie alkoholizmą, intensyvų ilgalaikį rūkymą arba narkomaniją. Tačiau pastaruoju metu priklausomybės sąvoka vis dažniau siejama ir su kitomis rizikingo elgesio formomis – tokiomis kaip patologinis lošimas, nuolatinis naršymas internete ir pan.
Priimta priklausomybių problematiką analizuoti skirstant jas į psichologinę ir fizinę (fiziologinę).
Psichologinė priklausomybė – stiprus psichologinis pripratimas, galintis išsivystyti bet kokiai malonumą teikiančiai veiklai. Įprasta psichologinės priklausomybės sąvoką vartoti tik toms priklausomybės formoms, kurios nesusijusios su fizinių medžiagų vartojimu, fiziologiniu organizmo pripratimu prie tos medžiagos bei su tuo susijusiu abstinencijos sindromu. Žinomiausi psichologinės priklausomybės pavyzdžiai – liguistas potraukis lošti, naršyti internete, ”nesąmoningai“ apsipirkinėti, liguistas įsitraukimas į darbinę veiklą, aukojant ne tik savo jėgas, laiką, bet ir šeimos bei artimųjų gerovę.
Neturėdamas galimybės užsiimti atitinkama veikla asmuo neišgyvena abstinencijos sindromo, tačiau patiria psichologinį diskomfortą.
Atrodytų, kad psichologinę priklausomybę įveikti pakanka vien valios pastangų. Tačiau dažniausia vienam pačiam išspręsti šios problemos nesiseka. Padėti gali tik specialistai.
Fizinė priklausomybė – organizmo pripratimas prie tam tikrų (psichoaktyviųjų) medžiagų vartojimo ir dėl tų medžiagų negavimo išgyvenamu abstinencijos sindromu. Fizinė priklausomybė prilyginama lėtinei ligai, todėl panašiai kaip ir kitoms lėtinėms ligoms (vėžys, cukrinis diabetas), reikalingas ilgalaikis gydymas – gydymas vaistais, gyvenimo būdo pokyčiai, visiško susilaikymo nuo psichoaktyviųjų medžiagų vartojimo.
Prevencija
Priklausomybė nuo alkoholio. Alkoholizmas – viena labiausiai paplitusių priklausomybių. Mokslininkai nustatė, kad priklausomais nuo alkoholio tampa kas dešimtas alkoholinius gėrimus vartojantis žmogus. Daugiausia įtakos turi asmens savybės, paveldimumas, socialinė aplinka ir joje vyraujančios alkoholio vartojimo tradicijos. Vartoti alkoholinius gėrimus žmones dažnai paskatina nemokėjimas bendrauti, atsipalaidavimo, nusiraminimo poreikis.
Vykdant alkoholio vartojimo prevenciją būtina akcentuoti, kad labai pavojinga alkoholį vartoti kaip stresą mažinančią priemonę ar vaistą, susinervinus, susipykus, pavargus, kai nepasisekė, kai norisi užsimiršti ir pan. Įprotis nusiraminti ir jaustis geriau vis stiprės ir ilgainiui taps norma ir poreikiu.
Priklausomybė nuo tabako (nikotino). Vieniems atrodo, kad priklausomybę sukelia tabake esantis nikotinas, ir kad rūkymas – grynai fiziologinė priklausomybė, kiti mokslininkai akcentuoja – rūkoma dėl psichologinių priežasčių (įprotis, stresas, įtampa), treti, kad rūkymas – fizinės ir psichologinės priklausomybės pasekmė. Ypač greit fizinė nikotino priklausomybė atsiranda vaikams. Jei vaikai pradeda rūkyti būdami 12–13 metų, tai abstinencijos simptomai gali pasireikšti jau po šešių surūkytų cigarečių.
Keletas patarimų tiems, kurie norėtų neberūkyti:
- nuspręskite nuo kurios dienos nustosite rūkyti. Lengviau yra mesti rūkyti kartu su draugu;
- pinigus, kuriuos išleisdavote cigaretėms, dėkite į taupyklę. Sudarykite sąrašą daiktų, kuriuos norėtumėte įsigyti;
- išmeskite visas cigaretes, degtukus, žiebtuvėlius, kad kilus norui užsirūkyti jų nebūtų po ranka;
- stenkitės turiningai leisti laisvalaikį, rūkymą pakeiskite aktyviu judėjimu, bendravimu su draugais;
- venkite vietų, susibūrimų, kurių metu dažniausiai rūkydavote. Jei dalyvaujate vakarėlyje, stenkitės bendrauti su nerūkančiaisiais;
- kilus norui užsirūkyti, išgerkite stiklinę sulčių, kramtykite kramtomąją gumą ar čiulpkite ledinukus. Jų nešiokitės su savimi. Metus rūkyti kyla nemalonių pojūčių, tačiau dažniausiai po pirmosios savaitės jie praeina.
Priklausomybė azartiniams žaidimams. Patologinis lošimas aptinkamas visose socialinėse grupėse, dažniausiai fiksuojamas tarp 21 ir 55 metų amžiaus vyrų. Polinkį į priklausomybę labiausiai nulemia psichologinės ir socialinės problemos. Visiems patologiniams lošėjams būdinga tai, kad net jei pralošia daug pinigų, jie vėl lošia įsitikinę, kad šįkart tikrai pasiseks.
Suvokti ir realiai įvertinti pasekmes, kylančias dėl nevaldomo potraukio, neleidžia neigimas ir saviapgaulė.
Vienas iš būdų atsisakyti žalingo įpročio lošti – tai suprasti, kokios priežastys ar veiksmai lemia poreikio lošti atsiradimą ir keisti savo netinkamą elgesį.
Šiaulių rajono savivaldybės visuomenės sveikatos biuro visuomenės sveikatos specialistė, vykdanti visuomenės sveikatos stiprinimą, Lina Norkienė
