Pagal Pasaulio sveikatos organizaciją (PSO) balandžio mėnuo – tai aplinkos sveikatos mėnuo. Norima atkreipti dėmesį į aplinkos sveikatos problemas ir jų įkatą žmonių sveikatai. Atsižvelgiant į tai, balandžio mėnesį visuomenės sveikatos specialistė, vykdanti sveikatos priežiūrą mokykloje, kartu su Šiaulių r. Dubysos aukštupio mokyklos Aukštelkės ir Bubių skyrių ketvirtų klasių mokiniais, užsiėmimų metu diskutavo apie aplinkos įtaką žmogaus sveikatai, atliekas ir jų rūšiavimą.
Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) aplinkos kokybei apibūdinti vartoja terminą „aplinkos sveikata“ (angl. environmental health). Tai fizinių, biologinių, socialinių ir psichosocialinių aplinkos veiksnių visuma, kuri lemia žmonių sveikatą ir gyvenimo kokybę.
Žmogaus sveikatai turi įtakos šie aplinkos veiksniai:
- Fizikiniai (triukšmas, elektromagnetiniai laukai);
- Cheminiai (pramoninė oro tarša ir žemės ūkio tarša cheminėmis medžiagomis);
- Biologiniai (žiedadulkės, mikroorganizmai);
- Socialiniai (nedarbas) ir kt.
Į orą išmetamų teršalų pagausėja dėl pramonės objektų ir dėl individualiuose namuose kūrenamų krosnių, katilų bei židinių. Dažnai patalpų šildymui naudojamas kietasis kuras (kartais nekokybiškas ar netinkamas, pavyzdžiui, įvairios atliekos).
Aplinkos oro apsaugos įstatymas draudžia deginti atliekas, išskyrus atvejus, kai jos deginamos specialiai tam skirtuose įrenginiuose. Joms degant gali išsiskirti ir labai nuodingų cheminių medžiagų, galinčių turėti įtakos ne tik šalia, bet ir tolėliau gyvenančių žmonių sveikatai.
- Namų šildymo įranga turi būti eksploatuojama tinkamai, o naudojamas kuras švarus ir sausas, draudžiama deginti atliekas.
- Dėl vis gausiau teršiamos aplinkos vyksta klimato kaitos procesai.
- Aplinkos užterštumas kenkia žmonių ir visų kitų gyvų organizmų sveikatai.
- Rūšiuodami atliekas ir atsakingiau vartodami galime prisidėti prie švaresnės ir saugesnės aplinkos.
Atliekų rūšiavimas – tai perdirbti tinkamų žaliavų atrinkimas. Paprasčiausia rūšiuoti popierių, stiklą, plastmasę. Tačiau ir kitos atliekos – pavojingos medžiagos, metalai, žaliosios, biodegraduojamosios, stambiagabaritinės ir kt. – gali būti perdirbtos arba panaudotos kaip energijos šaltinis. Gaminant daiktus iš antrinių žaliavų mažiau teršiama aplinka. Kuo daugiau naudojama antrinių žaliavų, tuo daugiau sutaupoma gamtinių išteklių.
STIKLAS
Į stiklui skirtus konteinerius reikia mesti:
- Butelius;
- Stiklainius;
- Stiklo duženas.
Butelius ir stiklainius reikia išplauti, nuimti kamščius ir jų žiedelius, pašalinti foliją. Į konteinerį negalima mesti porceliano ar keramikos šukių.
POPIERIUS
Į popieriui skirtus konteinerius reikia mesti:
- Laikraščius;
- Žurnalus ir kitus spaudinius;
- Popierių ir kartoną.
Negalima mesti vienkartinių servetėlių, popierinių rankšluosčių, dėžučių nuo picos ar kitokių riebalais užterštų popieriaus pakuočių.
PLASTIKAS
Į plastmasei skirtus konteinerius reikia mesti:
- Plastikinius butelius;
- Indus nuo padažų, aliejaus, šampūno;
- Įvairią plastiko pakuotę.
Metant į konteinerį plastikinius butelius, reikia nusukti kamštelius, nes jie pagaminti iš kitos rūšies (neperdirbamo) plastiko. Buteliai nuo aliejaus ar padažų turėtų būti kuo švaresni. Į konteinerį negalima mesti taros nuo skiediklių, dezinfekcijos priemonių ir kitų pavojingų cheminių medžiagų.
KOMPOSTAVIMAS
Kompostui tinkamos atliekos:
- Buities atliekos (vaisių ir daržovių gabaliukai ir žievės, kiaušinių lukštai, kavos tirščiai ir arbatos pakeliai, pelenai).
- Sodo atliekos (lapai, nupjauta žolė, smulkios šakos, mėšlas, seni šiaudai ir šienas).
KITOS ATLIEKOS
- Panaudotos automobilių padangos;
- Nebereikalingi baldai, langų rėmai, durys ir kt.;
- Pavojingos atliekos (elementai, akumuliatoriai, pasenę vaistai, buitinė chemija, ir kt. cheminės medžiagos);
Visos šios atliekos turi būti priduodamos į specialias atliekų surinkimo aikšteles ar kt. įstaigas, kurios rūpinasi atliekų tvarkymu.
NERŪŠIUOTOS KOMUNALINĖS ATLIEKOS
Tai komunalinės atliekos, nuo kurių atskirtos antrinės žaliavos. Beveik pusę namų ūkyje susidarančių komunalinių atliekų sudaro virtuvės atliekos. Lietuvoje apie 42% komunalinių atliekų sudaro biodegraduojamosios (virtuvės) atliekos. Šias virtuvės atliekas reikėtų mesti į atskirą konteinerį, nes jos taip pat gali būti perdirbamos.
Šalyje kasmet susidaro apie 1 mln. tonų komunalinių atliekų. Didžiuosiuose Lietuvos miestuose kiekvienam gyventojui tenka apie 350-400 kg atliekų, mažesniuose miestuose – apie 220 kg, kaimo vietovėse – apie 70 kg vienam gyventojui per metus.
Parengta pagal: www.smlpc.lt http://www.kratc.lt/rusiavimas/atlieku-tvarkymo-vadovas
Visuomenės sveikatos specialistė, vykdanti sveikatos priežiūrą mokykloje, Viktorija Tuzinienė
