Vis dažniau išgirstame skambius žodžius – tvarumas, taip pat matome ir girdime apie mėginimus įdiegti tvarius sprendimus mažinančius aplinkai daromą poveikį. Tačiau ar tikrai suprantame, ką tai reiškia? Kas yra tvarus aplinkai produktas, tvarus vartojimas, arba – kaip galime prisidėti prie savo tvarios aplinkos kūrimo?
Tvarumo sąvoka pirmą kartą pavartota 1987 m. Jungtinių Tautų organizacijos ataskaitoje „Mūsų bendra ateitis“ (angl. “Our common future“), kurioje išskirtas tvaraus vystymosi strategijos siekis – harmonijos palaikymas tarp žmonių, gamtos bei visuomenės tarpusavio santykių.
Neretai tvarumas vis dar suprantamas kaip filantropijos forma, gretinamas su aplinkosauga arba socialinės atsakomybės sąvoka, tačiau tai – kompleksinis terminas. Jis apima ne tik aplinkosauginį ir socialinį, bet ir ekonominį aspektus. Žvelgiant plačiau – tai dabarties poreikių tenkinimas, saikingas išteklių naudojimas, nekenkiant ateities kartoms.
Vis labiau akys krypsta į verslus, kurie skatinami diegti technologijas palaikančios tvarumą. Tvarus verslas iš esmės balansuoja tarp trijų pagrindinių – ekonominio, socialinio ir aplinkosauginio veiksnių neišaukštindamas nei vieno iš jų kaip svarbiausio, nes visi trys jie yra vienodai svarbūs.
Tačiau ne tik verslas gali prisidėti prie mūsų pasaulio išsaugojimo ateities kartoms, bet ir kiekvienas iš mūsų galime mažais žingsniukais prie to prisidėti.
Tvari visuomenės ateitis neįmanoma be kiekvieno iš mūsų indėlio. Svarbios investicijos į žmones ir jų kompetencijas. Neįmanoma pasiekti nei ekonomikos ir šalies transformacijos, nei tvarumo, jei nebus investicijų į žmones. Stipriosios pasaulio ekonomikos nėra tos, kurios išsikasa daug kuro, o tos, kurios turi išsilavinusius žmones.
Pradėti galima ir nuo paprastų dalykų – daugkartinio naudojimo krepšio, vietoje vienkartinių plastikinių maišelių, rytinės kavos daugkartiniame puodelyje, rūbų iš antrų, trečių rankų pirkimo, įvairių senų detalių (pav. sagų, užtrauktukų, karoliukų ir kt.) panaudojimo pakartotinai, senų baldų restauravimo atnaujinant interjerą, atsakingai planuojant savo laiką ir keliones, taip prisidedant prie tvaraus iškastinio kuro vartojimo, rūšiuojant šiukšles prisidėti prie atliekų perdirbimo grandinės.
Šiaulių r. Voveriškių mokyklos 2 klasės mokiniai, kartu su mokykloje dirbančia visuomenės sveikatos specialistė žengė žingsnį tvarumo link ir iš senų, nebenaudojamų detalių – karoliukų, sagų ir kt., sukūrė naujus, stilingus ir reikalingus kiekvienam aksesuarus – atšvaitus.
Kiekvienas skirdamas laiko ir pastangų galime daiktus prikelti antram gyvenimui. Pradėkime nuo žemiškų dalykų ir tvarumo tikslas bus pasiektas.
Visuomenės sveikatos specialistė, vykdanti sveikatos priežiūrą mokyklose, Asta Stonytė – Kožiteva
