Šiuolaikinėje visuomenėje intensyvėjant darbo ir gyvenimo ritmui, reikalavimai darbuotojams didėja, jie turi žengti kartu su technologijų naujovėmis, atlaikyti konkurencinę kovą, prisitaikyti prie darbo tempo, pokyčių. Tad nenuostabu, kad dirbantys žmonės ima jausti įtampą, nuovargį, senka jų fiziniai ir emociniai resursai, ilgainiui iškyla profesinio perdegimo grėsmė. Profesinis perdegimas, kai kur literatūroje vadinamas pervargimu (angl. burnout) – tai fizinis, emocinis ir psichinis išsekimas, kuriam būdingas nuovargis, nusivylimas ar apatija, sukelti ilgalaikio streso ar per didelio aktyvumo. Priežastiniai profesinio perdegimo ryšiai yra įvairūs: vienos krypties atstovai tai sieja su darbo veiksniais, tam tikra profesija, o kiti – su asmenybės bruožais ar demografinėmis charakteristikomis.
Kiekvienas žmogus yra individualus ir perdegimo sindromas gali pasireikšti individualiai kiekvienai asmenybei.
Profesinio perdegimo sindromas pasireiškia įvairiausiais simptomais, kai žmogus jaučiasi apatiškas, prislėgtas, dingsta noras kažkuo domėtis ar siekti, nebemoka sukontroliuoti įvykių. Padažnėję sveikatos sutrikimai, ypač peršalimo ligos, svarbus profesinio perdegimo kaip užsitęsusio streso požymis. Be to, kad žmogus jaučia didelį įvairiapusį diskomfortą ir nusivylimą, moksliškai buvo įrodyta, jog profesinio perdegimo sindromas nėra pavojingas asmens gyvybei, tačiau galima teigti, kad perdegimas gali lemti širdies smūgį. Todėl labai svarbu kuo anksčiau pastebėti perdegimo sindromo požymius, simptomus ir kuo anksčiau pradėti teikti pagalbą ar net gydymą.
Kaip padėti sau neperdegti?
Profesinio perdegimo sindromo prevencija skirta tam, kad dirbantys asmenys sumažintų savo riziką susirgti profesinio perdegimo sindromu, o tie kurie jau jaučia tam tikrus simptomus, tokius kaip: fizinis, psichologinis išsekimas; agresyvumas; nervingumas; išsiblaškymas ir t.t., kad jų gydymas būtų veiksmingesnis.
- Greičiausia prevencijos priemonė – išėjimas atostogų.
- Norint sau padėti išvengti perdegimo, vertėtų ieškoti savo intereso bet kokiame, net rutininiame darbe.
- Mokytis keisti požiūrį į savo klaidas – pažiūrėti į tai kaip į galimybę išmokti ko nors naujo.
- Atsiradus rutinos jausmui, siekimas tapti globėju jauniems ir nepatyrusiems darbuotojams galėtų padėti ją išsklaidyti.
- Taip pat daugeliui žmonių gerina nuotaiką socialinių ryšių plėtimas: ieškojimas bendraminčių, geras emocijas teikiančių veiklų po darbo ir pan. Arba darbas kartu su kitais kolegomis, kurie yra išskirtiniai tiek profesionalumo patirtimi, tiek asmeninėmis savybėmis.
- Tyrimais įrodyta, kad stresui įveikti, kas yra vienas svarbiausių faktorių profesinio perdegimo sindromui išsivystyti, efektyvios įvairios relaksacijos, dėmesingo įsisąmoninimo praktikos, fizinis aktyvumas, miego režimas, visavertė mityba ir kt.
- Viena iš svarbiausių ir veiksmingiausių šiandieninėje visuomenėje, ir pasitarnaujanti kaip prevencinė priemonė kovojant prieš profesinio perdegimo sindromo formavimąsi bei siekiant asmenį išlaikyti sveiku ir laimingu, yra laiko planavimas.
- Savo sveikatos puoselėjimas laikantis teisingo miego ir mitybos režimo, meditacijos technikų taikymas.
- Užsiėmimas mėgstama veikla laisvalaikiu, hobiu, vaidina svarbų vaidmenį kiekvieno dirbančio asmens gyvenime, nes tai gali padėti išvengti sunkių pasekmių ir tolimesnio vystymosi neigiamų perdegimo sindromo simptomų.
Profesinis perdegimas apima visas žmogaus gyvenimo sritis, tačiau ypatingai stipriai paveikia darbo kokybę ir asmeninę žmogaus sveikatą. Antra vertus, dar nėra aiškaus atsakymo į klausimą ar profesinį perdegimą sukelia psichologinės problemos, ar profesinis perdegimas sukelia pastarąsias.
Šiaulių rajono savivaldybės visuomenės sveikatos biuro visuomenės sveikatos specialistė, vykdanti visuomenės sveikatos stiprinimą, Lina Norkienė
