Širdis – vienas stipriausių žmogaus raumenų, nenuilstamai pumpuojantis kraują ir aprūpinantis gyvybiškai svarbiu deguonimi bei maisto medžiagomis visą organizmą. Širdies ir kraujagyslių ligų yra labai daug – vienos jų yra įgimtos, kitos įgytos. Širdies ir kraujagyslių ligas dažniausiai sukelia ne viena priežastis, o kelių rizikos veiksnių derinys. Rizikos veiksnys – tai neigiamas asmeninis ar aplinkos poveikis, paskatinantis aterosklerozės išsivystymą ir sukeliantis širdies ir kraujagyslių ligas. Rizikos veiksnių įtaka širdies ir kraujagyslių ligų atsiradimui įrodyta seniai.
Šiaulių r. Kuršėnų l/d ,,Nykštukas“ visuomenės sveikatos specialistė su vaikais kalbėjo, kam reikalinga žmogui širdis, kodėl ji tokia svarbi, nuo ko priklauso jos sveikata. Norint būti stipriam, būtina kasdien atlikti fizinius pratimus, būti gryname ore, valgyti sveiką maistą, gerti daug vandens, nusiteikti pozityviai. Vaikai piešė širdeles, o pieštos širdys atspindėjo, ko širdelei reikia, kad būtų sveika. Širdies ir kraujagyslių ligų prevencijos būdai, tokie kaip pakankamas fizinis aktyvumas, sveika mityba ir kiti.
Fizinis aktyvumas. Fizinis aktyvumas ar mankšta kiekvieną dieną gali padėti išvengti širdies infarkto ir insulto. Stenkitės, kad fizinis aktyvumas taptų įprasta gyvenimo dalimi (pvz., naudokitės laiptais, o ne liftu, išlipkite iš autobuso keletą stotelių anksčiau ir eikite likusį kelią pėsti, keliaukite į darželį su vaikais pėsti, važiuokite dviračiu į darbą, intensyviai atlikite namų ruošos darbus). Fizinis aktyvumas taip pat yra puikus būdas atsikratyti streso ir kontroliuoti svorį.
Subalansuota mityba. Saikingai vartokite perdirbtus maisto produktus, kuriuose dažnai yra daug druskos. Gerkite pakankamai vandens.
MAITINIMOSI PRINCIPAI SAUGANT ŠIRDĮ:
- Sumažinkite riebalų kiekį maiste.
- Rinkitės maisto produktus be matomų riebalų (liesa mėsa), liesus pieno produktus, venkite riebių padažų, riebaluose ruoštų patiekalų.
- Valgykite maisto, turinčio daug skaidulų.
- Daržovių, vaisių, ankštinių daržovių, košių.
- Valgykite daugiau vaisių ir daržovių.
- Mažiausias rekomenduojamas vaisių kiekis per dieną – 300 g.
- Mažiausias rekomenduojamas daržovių kiekis per dieną – 400 g.
- Nors du kartus per savaitę vietoj mėsos valgykite žuvį. Per savaitę reiktų suvalgyti iki 300 g žuvies.
- Salotas ruoškite naudodami nedaug (šaukštą porcijai) aliejaus.
- Per dieną reiktų suvalgyti 2–3 šaukštus aliejaus. Tiktų alyvų, rapsų, linų, sėmenų aliejus. Netinka grietinė ir majonezas.
- Mažiau vartokite cukraus. Venkite saldžių gėrimų, saldainių, sirupe konservuotų vaisių.
- Kontroliuokite porcijos dydį, tai padės pasiekti ir išlaikyti optimalią kūno masę (optimali kūno masė kai KMI = 20–25 kg/m2).
- Ribokite suvartojamos druskos kiekį. Atsisakykite sūdytų produktų.
Visuomenės sveikatos specialistė, vykdanti sveikatos priežiūrą mokykloje Enrika Vaznienė
