Tam tikras streso lygis suteikia gyvenimui spalvų ir žavesio. Stresas parengia organizmą susidūrimui su galimais iššūkiais, skatina tobulėti – mobilizuojami mūsų fiziniai bei emociniai resursai, mes gebame geriau susikaupti, išlaikyti motyvaciją, atkakliai siekti užsibrėžtų tikslų. Mums padedantis, naudingas stresas vadinamas eustresu. Jeigu stresas pernelyg intensyvus ir trunkantis ilgiau, dažnai pasikartoja stresą keliančios situacijos – tai distresas. Šis stresas gali turėti neigiamos įtakos fizinei ir psichikos sveikatai, produktyvumui bei akademiniams rezultatams.
Gyvenimo kokybę lemia asmens fizinė, dvasinė būklė, nepriklausomybės lygis ir socialinis ryšys su aplinka. Jei to nėra, tuomet pradeda kamuoti liūdesys, prislėgta nuotaika, nebedomina įprastinė veikla, sutrinka miego režimas, nuolat jaučiamas nuovargis, įtampa, padidėja irzlumas, atsiranda nerimas, sunku susikaupti, o kai kurie žmonės tampa priklausomi nuo žalingų įpročių. Mąstymas pasidaro impulsyvus, ekstremalus ir radikalus, o jausmai ir veiksmai – riboti bei suvaržyti.
Rekomendacijos, kaip gerinti savo psichikos sveikatą:
- ĮKVĖPK – šviežias oras būtinas smegenims ir kiekvienai kūno ląstelei.
- JUDĖK – sportas išjudina ir kūną ir nuotaiką.
- PAILSĖK – 8-9 valandos miego daro stebuklus.
- VEIK – prisimink savo pomėgius ir skirk jiems laiko.
- PRISIMINK DRAUGUS – bendravimas nugali vienišumą.
- KALBĖKIS – problemos atrodo ne tokios didelės, kai pasikalbi su kitu.
- IŠLIK BLAIVUS – gera savijauta ir sveikata – ne pakeliui su alkoholiu.
- MAITINKIS SVEIKIAU – net ir maistas gali padėti jaustis geriau.
Spalio mėnesį visuomenės sveikatos specialistė, vykdanti sveikatos priežiūrą mokykloje kartu su ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo grupių ugdytiniais diskutavo užsiėmimuose ,,Emocijų įvairovė“. Vaikai turėjo galimybę atpažinti žmogaus emocijas pagal garsus, kuriuos skleidė ugdomoji priemonė ,,Emocijų lėlė“, bei keisti veido išraiškas ir jas atpažinti.
Visuomenės sveikatos specialistė, vykdanti sveikatos priežiūrą mokykloje Viktorija Tuzinienė
