Triukšmas – tai nepageidaujami, dirginantys arba kenksmingi, turintys neigiamą poveikį žmogaus sveikatai ar gyvajai gamtai, išoriniai garsai. Triukšmas gali būti techninis, gamybinis, sukeliamas gamtos reiškinių ar gyvūnų.
Garsas fizikoje apibūdinamas kaip mechaniniai virpesiai, sklindantys erdvėje. Garsas gali sklisti tiek dujine medžiaga, skystu kūnu (pvz. vandeniu) arba kietu kūnu (pvz. plienu).
Žmogus klausos organų dėka sugauna mechaninių virpėjimų sukeltus oro slėgio pasikeitimus ir gautą informaciją perduoda į smegenis. Šią informaciją apdorojusios smegenys sukelia garso pojūtį. Klausos problemų neturintis vidutinis žmogus girdi garsus, kurių dažnis yra tarp 20 Hz ir 20 kHz, o skaičiuojant decibelais, žmogaus minimali girdėjimo riba yra 0 dB, o 120 dB siekiantis garsas sukeltų skausmą.
Triukšmo samprata
Lietuvių kalbos žodyne rašoma, kad triukšmas yra nedarnūs ir smarkūs garsai, šauksmas arba bildesys. Lietuvos Respublikos triukšmo valdymo įstatymas nustato, kad triukšmas yra žmogui kenksmingi arba nepageidaujami išoriniai garsai, kuriuos sukuria žmonių veikla (Lietuvos Respublikos, 2004). Taigi, triukšmas yra garsas, kuris kenkia žmogaus sveikatai. Triukšmas gali būti techninis, gamybinis, sukeliamas gamtos reiškinių ar gyvūnų.
Tiesioginis triukšmo poveikis žmogaus sveikatai pasireiškia kaip:
- klausos nuovargis;
- dėl triukšmo įtakos išsivysto kurtumas;
- akustinė trauma.
Iš netiesioginio triukšmo sukeliamų sveikatos sutrikimų galima paminėti:
- kraujotakos sistemos sutrikimus;
- miego sutrikimus;
- nerimą;
- pablogėjusį žinių įsisavinimą bei kitus su stresu susijusius sveikatos sutrikimus.
Dėl nuolatinio triukšmo gali sumažėti darbingumas, pablogėti psichinė ir fizinė žmonių sveikata. Minėti nuolatinio triukšmo sukelti padariniai turi įtakos įvairių žmogaus organizmo reakcijų kitimams, tarp jų ir homeostazės pakitimams. Ilgainiui kyla širdies ritmo, raumenų tonuso, smegenų elektrinio aktyvumo pokyčių, didėja emocinė įtampa, kurią lydi hipertenzija ir išeminė širdies liga. Triukšmo sukeltų pakitimų organizme dydis priklauso nuo triukšmo pobūdžio, poveikio trukmės ir kitų aplinkos veiksnių.
Triukšmo prevencija
Lietuvoje 2004 m. yra priimtas Triukšmo valdymo įstatymas, higienos norma (HN 33:2007) ir kiti teisės aktai, reglamentuojantys triukšmo kontrolę ir gyventojų sveikatos saugą. Kiekviena savivaldybė taip pat yra parengusi triukšmo prevencijos planą (2022-2027 m. Šiaulių rajono triukšmo prevencijos veiksmų planas).
- Aplinkos triukšmas gali būti reguliuojamas. Palanki socialinė, kultūrinė, ekonominė, technologinė aplinka gali sumažinti triukšmo sukelto streso poveikį sveikatai. Pradėkime nuo pačių savęs – netriukšmaukime ir gerbkime kaimynus bei aplinkinius.
- Planuokime triukšmingus darbus, kai aplinkoje nėra žmonių. Jei visgi darbų aplinkoje bus žmonės veikiami triukšmo, apie planuojamus triukšmingus darbus iš anksto juos įspėkime. Pagalvokime apie tai, kad jūsų mėgstama muzika, burzgiantis buitinis prietaisas, po langais šildomas automobilis ar kalantis–gręžiantis instrumentas kelia kaimynams stresą ir gadina jų sveikatą.
- Dėvėkite klausos prevencines priemones, jei esate veikiamas didelio triukšmo darbe, bendruomenėje (mašinų spūstys, roko koncertai, medžioklė) arba namuose (pjaunant žolę, remontuojantis butą).
- Per koncertą, žiūrovų salėje būkite atokiau nuo garso kolonėlių, padarykite pertrauką, pasivaikščiokite.
- Pritildykite muziką. Naudodami ausines ar klausydami triukšmingos muzikos uždaroje vietoje, mašinoje, sumažinkite garso lygį. Prisiminkite: jei draugas gali girdėti muzika iš tavo ausinių stovėdamas metro atstumu, muzika be abejonių groja per garsiai. Nesidrovėkite kitų paprašyti sumažinti muziką.
- Pirkdami muzikinę aparatūrą, vaikų žaislus, namų apyvokos prietaisus atkreipkite dėmesį į skleidžiamo garso lygius, rinkitės tylesnius modelius, ypač tų, kuriuos dažniausiai naudojate ar naudojamas šalia ausų, pavyzdžiui plaukų džiovintuvas.
- Norintys savo būstą apsaugoti nuo nepageidaujamo triukšmo, turėtumėte pasidomėti garso izoliavimo būdais ir priemonėmis.
- Saugokite savo ausis ir nekiškite nieko į jas – nei pirštų, nei pagaliukų su vata, nei kitų daiktų. Jeigu jūsų ausyse yra sieros perteklius, pasikonsultuokite su savo gydytoju.
- Kuo daugiau laiko skirsite ausų poilsiui, tuo mažesnė rizika sutrikdyti klausą. Išeikite pasivaikščioti į parką, mišką ar nuvažiuokite į užmiestį, kur mažiau triukšmo.
Šiaulių rajono savivaldybės visuomenės sveikatos biuro visuomenės sveikatos specialistė, vykdanti visuomenės sveikatos stiprinimą, Lina Norkienė
