Emocinė sveikata – neatsiejama visapusiškos mūsų gerovės dalis. Tai gebėjimas patirti visą spektrą emocijų, jausmų, minčių ir išgyvenimų, išbūti su visu tuo, o įvykus netikėtoms gyvenimo situacijoms, kurios paveikia mūsų emocinę sveikatą, gebėti susitvarkyti su naujais iššūkiais.
Gera emocinė sveikata lemia:
- atsparumą neigiamiems gyvenimo įvykiams;
- kokybiškesnį rūpinimąsi fizine sveikata, saugias ir tvirtas draugystes;
- gebėjimą suprasti ir priimti kitą žmogų;
- geresnę miego kokybę;
- atsparumą fizinėms ir psichinėms ligoms;
- gebėjimą padėti kitiems ir paprašyti pagalbos;
- sumažina psichikos sutrikimų išsivystymo tikimybę.
Štai keletas signalų, rodančių, kad svarbu sustoti ir savimi pasirūpinti:
- koncentracijos praradimas: šokinėjate nuo vienos užduoties prie kitos, nė vienos jų neužbaigdami;
- darote klaidų dažniau nei įprastai;
- neišsimiegate, sunku užmigti ;
- jaučiate energijos stygių, mažiau judate ir nenorite to daryti;
- reikalingi pakartojimai, esate užmaršesni;
- esate nuolatos suirzę be priežasties, net mažmožiai jus išmuša iš vėžių, o kantrybės, atrodo, nebelikę nė lašo;
- reaguojate perdėtai į paprastus klausimus, susierzinate dėl menkniekių. Tikėtina, kad jums tiesiog reikia pertraukos nuo to, ką darote;
- be tikslo plepate su draugais;
- be tikslo spoksote pro langą / į sieną.
Jei susiduriate su iššūkiais, kurių patys negalite įveikti, apsvarstykite galimybę kreiptis dėl emocinės pagalbos į profesionalus. Jei abejojate, ar jau to reikia, pabandykite pasikalbėti apie tai su žmogumi, kuriuo pasitikite. Žvilgsnis iš šono dažnai padeda geriau įvertinti situaciją.
Šiaulių r. Gruzdžių gimnazijoje rugsėjo mėnesį vyko pamokėlės apie emocinę sveikatą.
Visuomenės sveikatos specialistė, vykdanti sveikatos priežiūrą mokykloje Virginija Kievišienė
