Tarptautinę perdozavimo žinomumo dieną yra paminimi tie, kurie neteko gyvybės dėl narkotinių ir psichotropinių medžiagų perdozavimo, pagerbiami jų šeimos nariai ir draugai, išgyvenantys netekties skausmą, bei padidinamos pastangos siekiant išvengti mirčių nuo perdozavimo.
Europos narkotikų ir narkomanijos stebėsenos centro duomenimis, 2020 m. Europos Sąjungoje suaugusiųjų mirtingumo nuo perdozavimo rodiklis siekė 16,7 mirties atvejų milijonui suaugusiųjų gyventojų. Lietuvoje šis rodiklis 2020 m. buvo didesnis ir siekė 26 mirties atvejus milijonui gyventojų. Higienos instituto duomenimis, 2021 m. Lietuvoje buvo užregistruoti 62 mirties atvejai, tiesiogiai susiję su narkotinių ir psichotropinių medžiagų vartojimu, t. y. beveik 32 proc. (arba 15 atvejų) daugiau nei 2020 m.
Mirtingumas, tiesiogiai ar netiesiogiai susijęs su opioidų vartojimu, yra pagrindinė suaugusiųjų Europos gyventojų ankstyvos mirties priežastis, kurios galima išvengti. Daug mirties atvejų dėl perdozavimo yra susiję su kelių skirtingų psichoaktyviųjų medžiagų vartojimu, dažniausiai neteisėtų opioidų vartojimu derinyje su kitais narkotikais, vaistais ar alkoholiu.
Viena priežasčių, kodėl narkotines medžiagas vartojantys asmenys nesikreipia pagalbos – visuomenėje vyraujantis narkotines medžiagas vartojančių asmenų stigmatizavimas: „Pripažinti problemą ir kreiptis į specialistus pačiam žmogui dažnai būna gėda, tad net ir artimiesiems tampa sudėtinga pastebėti problemą ir į tai sureaguoti laiku. Kad narkotines medžiagas vartojantis žmogus kreiptųsi pagalbos ir ją gautų kaip įmanoma greičiau, ypač svarbus artimųjų atidumas ir neabejingumas. Prieš kalbėdami su artimuoju išanalizuokite situaciją, pagalvokite apie tai, ką norite pasakyti. Pokalbiui pasirinkite ramią aplinką be pašalinių trikdžių. Svarbiausia – ne smerkti, o parodyti, kad jums rūpi ir kad esate pasiruošę išgirsti nekaltindami“.
Psichologai rekomenduoja su artimuoju kalbėti apie tai, kaip narkotinių medžiagų vartojimas veikia jo gyvenimą, išsiaiškinti vartojimo priežastis ir ar žmogus nori keisti elgesį bei kokia pagalba jam būtų reikalinga.
Aptarkite, kaip šioje situacijoje jam galite padėti būtent Jūs: ar reikalingas emocinis palaikymas, pagalba, randant reikiamą gydymą, palydint pas specialistą ir pan. Jei žmogus nenori mažinti arba nustoti vartoti narkotines medžiagas, Jūs negalite jo priversti to padaryti. Svarbu suprasti, kad Jūs nesate kalti ar atsakingi už tokį artimojo sprendimą. Susilaikykite nuo kaltinimų, pamokslavimo, bandymų kontroliuoti jo elgesį. Geriausia, ką galite padaryti tokiu atveju – pasistengti ir toliau palaikyti gerą santykį su šiuo žmogumi, nes tai gali pozityviai paveikti jį vėliau, kai galbūt jis jau bus pasiruošęs keisti savo elgesį.
Išsigydyti priklausomybę narkotinėms medžiagoms norintis asmuo turėtų kreiptis į savo gydymo įstaigos psichikos sveikatos centrą, kuriame specialistas, įvertinęs asmens būklę, gali jį nusiųsti į kitas įstaigas, teikiančias socialinę, psichologinę, medikamentinę pagalbą ar reabilitacijos paslaugas.
Lietuvoje pagalba asmenims, vartojantiems narkotines medžiagas, yra teikiama Respublikiniame priklausomybės ligų centre, žemo slenksčio kabinetuose, psichikos sveikatos centruose.
Šiaulių rajono savivaldybės visuomenės sveikatos biuro visuomenės sveikatos specialistė, vykdanti visuomenės sveikatos stiprinimą, Lina Norkienė
