KARŠTAS VASAROS ORAS: REKOMENDACIJOS, KAIP APSISAUGOTI

Terminė aplinka stipriai veikia žmogaus savijautą, todėl vietovei nebūdingi ypač karšti ar šalti orai gali tapti sveikatos sutrikimų ar net mirties priežastimi.

Kokia yra karščio samprata?

Egzistuoja atskiros kaitros ir karščio sąvokos, kurių pagrindinis skirtumas yra skirtinga trukmė:

  • Karštis (pavojingas reiškinys): aukščiausia oro temperatūra daugiau nei 30 °C; trukmė 1–2 d.
  • Kaitra (stichinis reiškinys): aukščiausia oro temperatūra daugiau nei 30 °C; kaitros trukmė 3 ir daugiau dienų.

Kokios gyventojų grupės yra jautrios karščiui?

  • Vyresnio amžiaus žmonės (ypač vyresni nei 75 metų).
  • Asmenys, kurie anksčiau sirgo arba serga lėtinėmis ligomis.
  • Asmenys, kuriems sunkiau prisitaikyti prie karščio (kūdikiai ir vaikai iki 18 metų amžiaus, vieniši (gyvenantys vieni) žmonės, nėščiosios, žmonės, turintys antsvorio, turintys sunkų fizinį arba psichinį negalavimą, nuolat vartojantys vaistus, žemesnes pajamas gaunantys asmenys, miesto gyventojai (ypač gyvenantys pastatų viršutiniuose aukštuose ir/arba pastatuose, kurių langai orientuoti į pietus).
  • Asmenys, kurie labiau veikiami neigiamų aplinkos veiksnių (dirbantys padidinto šilumos poveikio sąlygomis (lauke, liejyklose, kepyklose ir pan.), socialinių rizikos grupių asmenys (vartojantys alkoholį, narkotines medžiagas, neturintys nuolatinės gyvenamosios vietos, gyvenantys lauke ir kt.).

Koks karštis pavojingas sveikatai?

Žmonės karštį toleruoja skirtingai, todėl tiksliai pasakyti, kokia temperatūra gali būti pavojinga, negalima. Realiai jaučiamą oro temperatūrą parodo karščio indeksas, kurio dydis priklauso nuo oro temperatūros ir santykinio drėgnumo.

Ultravioletinės spinduliuotės intensyvumas

Koks yra ultravioletinės spinduliuotės intensyvumas, galima įvertinti pagal ultravioletinės spinduliuotės indeksą, kurio reikšmės grupuojamos į kategorijas nuo 1 iki 11 ir kuris lemia apsaugos nuo saulės reikalingumo laipsnį. Ultravioletinės saulės spinduliuotės indeksas kasdien pateikiamas Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos puslapyje.

Rekomendacijos, kaip apsisaugoti karščiui jautriems žmonėms:

  1. Palaikykite namų aplinką vėsią. Būtų optimalu, jei kambario temperatūra būtų žemesnė nei 32 °C dienos metu bei žemesnė nei 24 °C nakties metu, bet ne žemesnė nei 18 °C.
  2. Atverkite patalpų langus tik vakare ir anksti ryte, kai oro temperatūra būna nukritusi.
  3. Dieną naudokite kuo mažiau elektrinių įrenginių, dirbtinės šviesos, nes tai sukuria papildomai karščio.
  4. Apribokite fizinę veiklą lauke, geriau darbus atlikite ryte ir vakare.
  5. Dažniau būkite pavėsyje, kad kūnas turėtų galimybę atsigauti. Pavojingiausias laikas lauke – nuo 11 iki 17 val. Ribokite buvimo karštoje aplinkoje trukmę, venkite saulėkaitos, tiesioginių saulės spindulių poveikio, ypač pavojinga užmigti saulės atokaitoje.
  6. Nepalikite vaikų vienų automobiliuose. Automobiliai labai greitai įkaista, todėl vaikus gali ištikti šilumos smūgis. Patikrinkite, ar vaikiškos sėdynės paviršius bei saugos diržai nėra per karšti, kad vaikas nenusidegintų.
  7. Esant dideliems karščiams, prauskitės vėsesniu vandeniu arba apsišluostykite drėgnu rankšluosčiu, kempine.
  8. Dėvėkite tinkamus drabužius: šviesius, laisvus, natūralaus audinio, gerai praleidžiančius prakaitą. Venkite drabužių iš sintetinių audinių. Galvą apsaugokite skrybėlaite ar kitu galvos apdangalu, galima naudoti skėtį. Tepkitės apsauginiu kremu nuo saulės.
  9. Gerkite daug skysčių, nepriklausomai nuo fizinio aktyvumo. Ypač gerai gerti mineralizuotą vandenį, nes karštoje aplinkoje žmogaus organizmas su prakaitu netenka daug skysčių ir mineralinių medžiagų. Vandens po truputį gerkite visą dieną, nelaukdami, kol pradės kamuoti troškulys. Venkite alkoholinių gėrimų, skysčių su kofeinu, gėrimų su saldikliais, nes jie skatina vandens pasišalinimą iš organizmo.
  10. Venkite riebių ir sunkiai virškinamų patiekalų. Valgykite daugiau skystų produktų, lengvai pasisavinamų liesų pieno produktų, vaisių ir daržovių.

Karščiui jautriems žmonėms gali prireikti pagalbos karštų dienų metu. Išmokite suteikti pirmąją pagalbą karščio paveiktam asmeniui.

  • Pajutę silpnumą, galvos svaigimą, skausmą, nerimą, intensyvų troškulį ir raumenų spazmus karščio metu, pereikite į vėsesnę vietą, pasistenkite atsipūsti ir įvertinkite (pamatuokite) savo kūno temperatūrą bei informuokite šalia esančius asmenis apie jūsų negalavimą. Jei reikia, prašykite specialistų pagalbos telefonu 112.
  • Atgaivinkite organizmą atsigerdami vandens ar vaisių sulčių.
  • Jei simptomai karštų dienų metu nuolat kartojasi, kreipkitės į gydytoją.

Šiaulių rajono savivaldybės visuomenės sveikatos biuro visuomenės sveikatos specialistė, vykdanti visuomenės sveikatos stiprinimą, Lina Norkienė