Žarnynas yra viena iš virškinimo sistemos sudedamųjų dalių. Virškinimo sistemoje maistas apdorojamas ir paverčiamas organizmui funkcionuoti būtina energija. Per žarnyną pašalinami nesuvirškinti maisto likučiai. Žarnyną sudaro plonoji ir storoji žarnos.
Storosios žarnos vėžys arba kolorektalinis vėžys – storosios žarnos (gaubtinės ir tiesiosios žarnos) piktybinis navikas. Dažniausiai juo serga 50–75 metų amžiaus žmonės. Ankstyvomis ligos stadijomis nepastebimi jokie ligos simptomai, Todėl labai svarbu kuo anksčiau nustatyti ligą atliekant tyrimus. Sergantis storosios žarnos vėžiu žmogus gali nuolatos jausti nuovargį, jam be priežasties krenta svoris. Šis vėžys gali pažeisti bet kurią gaubtinės ar tiesiosios žarnos dalį, tačiau dažniausiai išsivysto nusileidžiančiosios gaubtinės žarnos apatinėje dalyje, riestinėje ar tiesiojoje žarnoje.
Storosios žarnos vėžio požymiai ir simptomai
Pirmieji storosios žarnos vėžio simptomai ir požymiai gali būti:
- nuolatinių tuštinimosi įpročių pasikeitimas, įskaitant viduriavimą, vidurių užkietėjimą arba išmatų konsistencijos pokyčius;
- kraujavimas iš tiesiosios žarnos arba kraujas išmatose;
- nuolatinis diskomfortas pilve, spazmai, pūtimas arba skausmas;
- nepilno pasituštinimo jausmas;
- bendras silpnumas ir nuovargis;
- nepaaiškinamas svorio kritimas.
Didžioji dalis žmonių, sergančių storosios žarnos vėžiu, ankstyvosiose ligos stadijose nejaučia jokių simptomų. Šiems pasirodžius, jie SKIRIASI priklausomai nuo auglio dydžio ir vietos storojoje žarnoje.
Pastebėjus nerimą keliančių simptomų būtinai reikėtų apsilankyti pas gydytoją. Įvertinęs paciento sveikatos būklę jis gali parekomenduoti atitinkamus vėžio tyrimus, o net ir nejaučiant simptomų rekomenduojama nuo 50 metų amžiaus atlikti prevencinius tyrimus, siekiant nustatyti vėžinius pakitimus ankstyvose stadijose.
Storosios žarnos vėžio priežastys
Nėra tiksliai žinoma, kas sukelia storosios žarnos vėžį. Paprastai jis prasideda tuomet, kai pasikeičia sveikų gaubtinės žarnos ląstelių DNR, kitaip tariant atsiranda mutacijų. Sveikos ląstelės auga ir dalijasi tinkamai. Kai DNR yra pažeidžiama ir ląstelės tampa vėžinėmis, dalijimasis vyksta net tada, kai to nereikia. Taip ląstelės kaupiasi ir susidaro navikas. Laikui bėgant jis gali augti ir pažeisti netoliese esančius sveikus audinius. Vėžinės ląstelės taip pat gali nukeliauti į kitas kūno dalis (įvyksta metastazavimas).
Rizikos veiksniai
Tam tikri veiksniai gali padidinti riziką susirgti storosios žarnos vėžiu:
- Paveldimumas. Didesnė storosios žarnos vėžio rizika gali būti nulemta genetiškai. Todėl žmonės, kurių šeimoje buvo sirgusių ar net mirusių nuo šios ligos jauname (iki 50 metų) amžiuje, turėtų reguliariai tikrintis sveikatą. Paveldima gali būti ir storosios žarnos polipozė. Sergant tokia liga, jauno žmogaus žarnoje susiformuoja polipai. Dažniausiai tokiu atveju turi būti pašalinama visa storoji žarna.
- Vyresnis amžius. Nors kolorektalinis vėžys gali būti diagnozuojamas bet kuriame amžiuje, dauguma juo sergančių žmonių yra vyresni nei 50 metų.
- Uždegiminės žarnyno ligos. Pavyzdžiui, opinis kolitas ir Krono liga gali padidinti gaubtinės žarnos vėžio riziką.
- Mityba, kurioje mažai skaidulų ir daug riebalų. Kolorektalinis vėžys gali būti susijęs su tipiška vakarietiška dieta, kurioje trūksta skaidulų ir per daug sočiųjų riebalų. Tyrimais įrodyta, kad žmonėms, kurie valgo daug raudonos ir perdirbtos mėsos, gresia didesnė tokio vėžio rizika.
- Nejudrus gyvenimo būdas. Nustatyta, kad žmonės, kurie yra fiziškai neaktyvūs, labiau linkę sirgti storosios žarnos vėžiu. Reguliarus judėjimas ir kita fizinė veikla gali padėti sumažinti šios ligos riziką.
- Diabetas. Sergant cukriniu diabetu, taip pat padidėja kolorektalinio vėžio rizika.
- Nutukimas. Nutukusiems žmonėms gresia didesnė šios ligos ir mirties nuo jos rizika nei tiems, kurių svoris normalus. Siekiant ją sumažinti, reikėtų stengtis sumažinti, o geriausiu atveju visiškai atsikratyti viršsvorio. Labai svarbu tai daryti palaipsniui, keičiant gyvenimo būdą, o ne laikantis drastiškų dietų.
- Žalingi įpročiai. Tiek rūkymas, tiek nesaikingas alkoholio vartojimas gali padidinti riziką susirgti storosios žarnos vėžiu.
Prevencija
Nors nėra garantuoto būdo, padedančio išvengti storosios žarnos vėžio, laikantis tam tikrų rekomendacijų galima sumažinti jo riziką. Norint tai padaryti, reikėtų:
- palaikyti sveiką kūno svorį;
- reguliariai mankštintis;
- vartoti daug vaisių, daržovių ir nesmulkintų grūdų;
- riboti sočiųjų riebalų ir raudonos mėsos vartojimą;
- saikingai vartoti alkoholį;
- nerūkyti.
Siekiant išvengti arba kuo anksčiau pastebėti storosios žarnos vėžio pėdsakus, 50–75 metų amžiaus žmonėms rekomenduojama reguliariai atlikti diagnostinius tyrimus.
Šiaulių rajono savivaldybės visuomenės sveikatos biuro visuomenės sveikatos specialistė, vykdanti visuomenės sveikatos stiprinimą, Viktorija Strazdinienė
