Sergamumo erkiniu encefalitu pikas Lietuvoje nustatomas birželio–spalio mėnesiais. Per šį laikotarpį užregistruojama apie 80–90 proc. visų erkiniu encefalitu susirgusių asmenų. Lietuvoje erkės dažniausiai platina erkinį encefalitą ir Laimo ligą. Žmonės erkių platinamomis ligomis suserga, įkandus užkrėstai erkei. Erkiniu encefalitu taip pat galima užsikrėsti ir vartojant nepasterizuotą ožkų ir karvių pieną.
Kas yra erkinis encefalitas?
Erkinis encefalitas (EE) – tai sunki gamtinė židininė virusinė liga, sukeliama erkinio encefalito viruso (EEV), pažeidžianti galvos smegenis, jų dangalus ar periferinius nervus. EE yra viena iš svarbiausių virusinių žmogaus centrinės nervų sistemos infekcijų, kuriai būdingi liekamieji reiškiniai, kartais sukeliantys invalidumą.
Erkiniu encefalitu galima užsikrėsti įsisiurbus erkei arba per pieną. Didesnį pavojų susirgti EE turi rizikos grupių žmonės: miško ir laukų darbininkai, žemdirbiai, keliautojai, turistai, sportininkai (bėgikai, orientacininkai ir kt.), grybautojai, uogautojai. Erkiniu encefalitu užsikrėsti galima, vartojant termiškai neapdorotą pieną ar jo produktus. Virinant pieną erkinis encefalitas žūsta per 2 minutes, veikiant 70 ºC temperatūrai – per 5 minutes.
Kas yra Laimo liga?
Laimo liga (LL) – tai lėtinė ar recidyvuojančios eigos transmisinė gamtinė židininė infekcinė liga, pažeidžianti įvairius organus bei sistemas. Dar kitaip ši liga vadinama Laimo borelioze. Žmogaus užsikrėtimo LL principas panašus į erkinio encefalito. Siurbdama kraują, erkė į žaizdą suleidžia skysčius, kuriuose yra borelijų, LL sukėlėjų. Borelijų infekcijos šaltiniai – įvairūs gyvūnai, dažniausiai smulkūs žinduoliai, paukščiai.
Kuo skiriasi erkinis encefalitas nuo Laimo ligos?
Laimo ligos metu erkės įsisiurbimo vietoje susidaro apvalus žiedinis bėrimas, kuris vėliau gali migruoti po odą. Bėrimas atsiranda po įkandimo praėjus 1-4 sav., tačiau kartais praeina ir 2 mėnesiai iki pasirodo bėrimo elementai. Dažnai pacientai skundžiasi galvos, sąnarių skausmu. Vėliau gali atsirasti neurologinių ir kardiologinių simptomų, kurie pasireiškia bendru silpnumu, miego sutrikimais, galvos svaigimu ir kt. Negydant ligos, ji progresuoja, atsiranda sąnarių patologija, silpnėja atmintis ir kt.
Erkinis encefalitas yra sunkesnė ir ūmesnė liga. Jos metu dažniausiai pažeidžiami galvos smegenų dangalai ir pačios smegenys. Liga dažnai turi dvi pasireiškimo stadijas: pirmoji kai prasideda nespecifinis karščiavimas, kaulų-sąnarių skausmai, bendras silpnumas. Po jos seka lyg pagerėjimas, dažniausiai 5-8 dienų laikotarpis. Antrosios bangos metu jau nustatomi centrinės nervų sistemos pažeidimai ir pakitimai smegenų skystyje. Erkinis encefalitas negydant gali būti mirtinas (mirtingumas 0,5-4%), o pagijus dažnai lieka centrinės nervus sistemos sutrikimų: atminties pablogėjimas, miego sutrikimai, negalėjimas sukaupti dėmesio, galvos skausmas, rečiau – dalinis paralyžius.
Laimo liga gydoma antibiotikais, dažniausiai 2-3 savaičių kursų, po kurio žmogus pasveikta. Persirgus Laimo liga imunitetas neįgyjamas, galima vėl susirgti.
Erkinio encefalito gydymas yra tik simptominis, vaistų nukreiptų prieš sukėlėją nėra. Persirgus erkiniu encefalitu įgyjamas imunitetas.
Profilaktika
Nuo Laimo ligos saugo tik atsargumas ir tinkamos išorinės apsaugos priemonės: drabužiai ilgomis rankovėmis, repelentai, tinkamų vietų poilsiui pasirinkimas. Vakcinos nuo Laimo ligos nėra.
Erkinio encefalito išvengti galima pasiskiepijus. Skiepijamos 3 dozės ir vėliau kas 3 metus pastiprinančioji vakcinos dozė. Po pirmosios vakcinos praėjus mėnesiui, skiepijama antra vakcina ir po metų trečia vakcina. Vėliau kas 3 metus skiepijama pastiprinamoji vakcinos dozė. Vaikai skiepijami nuo 1 metų amžiaus, nėščiosios ir maitinančios moterys neskiepijamos, nes nėra atliktų tyrimų. Kitos apsisaugojimo priemonės tokios pačios kaip ir Laimo ligos atveju.
Sumažinti erkių įsisiurbimo riziką gali individualios priemonės:
- Tinkama apranga. Patariama apsivilkti šviesiais, ilgomis rankovėmis drabužiais, rankogalius gerai priglausti prie riešo, o kelnių klešnių apačią susikišti į kojines. Galvą apsirišti skarele arba užsidėti prigludusią kepurę.
- Repelentų naudojimas (erkes atbaidančios cheminės medžiagos).
- Saviapžiūra. Po iškylos gamtoje apžiūrėti visą kūną, ypač paausius, kaklą, pažastis, kirkšnis, kojų ar rankų lenkimo linkius. Išsišukuoti plaukus, nusiprausti po dušu, persirengti kitais rūbais.
- Tinkamas maisto vartojimas. Vartoti tik pasterizuotą karvių ar ožkų pieną bei jo produktus.
Ką daryti, jei įkando erkė?
- Aptikus erkę reikia ją kuo greičiau ištraukti. Pincetu sučiupti erkę kaip galima arčiau galvos ir staigiu judesiu truktelėti atgal.
- Apiplauti žaizdą vandeniu su muilu ir dezinfekuoti.
- Nedraskyti erkės įkandimo vietos, jei ir nepavyko pilnai pašalinti erkės ir liko jos galvutė. Galvutę kaip svetimkūnį organizmas pašalins pats.
- Stebėti erkės įkandimo vietą ir savo savijautą nuo 2 iki 4 savaičių.
- Erkės įkandimo vietoje atsiradus paraudimui, nedelsiant kreiptis į gydytoją.
Šiaulių rajono savivaldybės visuomenės sveikatos biuro visuomenės sveikatos specialistė, vykdanti visuomenės sveikatos stiprinimą, Viktorija Strazdinienė
