KURŠĖNŲ STASIO ANGLICKIO PROGIMNAZIJOJE 6-8 KL. MOKINIAMS VIKTORINA PASAULINEI DIENAI BE TABAKO PAMINĖTI

Šiaulių r. Stasio Anglickio progimnazijoje gegužės mėnesį 6-8 kl. mokiniams visuomenės sveikatos specialistė organizavimo viktorinas skirtas Pasaulinei dienai be tabako paminėti. Mokiniai buvo suskirstomi į komandas ir atsakinėjo į klausimus, naudojantis ,,Kahoot“ programėle. Dalyviai apdovanoti Šiaulių r. sav. visuomenės sveikatos biuro dovanėlėmis: gertuvėmis, maisto dėžutėmis, tušinukais. Po viktorinos mokiniams buvo rodomas edukacinis filmukas moksleiviams aktualia tema ,,Elektroninių cigarečių žala“.

Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) 1987 metais gegužės 31–ąją paskelbė Pasauline diena be tabako, siekiant paskatinti rūkančiuosius atsisakyti šio žalingo įpročio bei supažindinti visuomenę su rūkymo keliama žala sveikatai. Tabako dūmuose randama per 4000 cheminių junginių, iš kurių net keli šimtai laikomi kenksmingais sveikatai, o daugiau nei 70 iš jų yra patvirtinti kancerogenais, kurie sukelia vėžį ar skatina jo vystymąsi. Rūkymas gali pabloginti: regėjimą, dantų būklę, širdies sveikatą, plaučius, smegenis, odą.

Rega ir akys. Rūkant didėja rizika susirgti katarakta – taip vadinamas akies lęšiuko sudrumstėjimas, sukeliantis regos sutrikimus ar net apakimą.

Dantys. Nuo rūkymo išsausėja burnos gleivinė.  Todėl rūkančiuosius žmones dažniau kankina įvairios burnos infekcijos ir jų dantys lengviau pasiduoda ėduoniui.

Širdis ir kraujotaka. Rūkančiųjų tikimybė mirti nuo širdies ir kraujagyslių ligų yra 1,6 karto didesnė nei nerūkančiųjų.

Plaučiai. Rūkymas didina galimybę susirgti tuberkulioze, gripu, peršalimo ligomis, dažniau paūmėja astma, ji sunkiau kontroliuojama. Kosulys, skrepliavimas, dusulys yra nuolat rūkalius varginantys simptomai.

Smegenys. Nikotinas yra svarbiausia tabako dūmų veiklioji medžiaga, sąlygojanti priklausomybės atsiradimą. Užsirūkius nikotinas pasiekia smegenis greičiau nei per 10 sekundžių. Rūkant siekiama išlaikyti pastovią nikotino koncentraciją ir išvengti simptomų, susijusių su nerūkymu: nervingumo, priešiškumo, nerimo, prislėgtos nuotaikos, sulėtėjusio širdies susitraukimų dažnio, padidėjusio apetito.

Oda. Rūkantiems anksti pradeda senti oda – pablogėja kraujotaka, oda netenka baltymų ir vitamino A, todėl ilgainiui praranda elastingumą, ima sausėti ir raukšlėtis. Ypač sausa ir susiraukšlėjusi oda tampa aplink akis ir lūpas.

KODĖL VERTA MESTI RŪKYTI?

Po 20 min.  Kraujospūdis ir širdies susitraukimų dažnis vėl tampa normalūs.

Po 8 val.     Normalizuojasi kraujyje esantis deguonies kiekis.       

Po 24 val.     Iš organizmo pašalinamas anglies monoksidas (CO) ir po truputį pradeda valytis plaučiai.

Po 48 val.    Paaštrėja uoslės ir skonio pojūčiai.

Po 72 val.    Atsipalaiduoja bronchai ir tampa lengviau kvėpuoti.

Po 2-12 sav.  Pagerėja viso kūno kraujotaka ir geriau funkcionuoja plaučiai.

Po 3-9 mėn.  Pradeda nykti tokie simptomai kaip kosulys, dusulys ir plaučių funkcija pagerėja.

Po 1 metų     Palyginti su rūkančiaisiais, per pusę sumažėja miokardo infarkto rizika.

Po 5 metų      Miokardo infarkto rizika tampa tokia pat kaip ir nerūkančiųjų.

Po 10 metų     Palyginti su rūkančiaisiais, per pusę sumažėja plaučių vėžio tikimybė.

Po 15 metų     Rizika susirgti miokardo infarktu visiškai sumažėja ir susilygina su nerūkančiųjų.

Po 20 metų!    Sveikata tarsi nebūtumėte rūkę!

Visuomenės sveikatos specialistė Vaineta Jurkienė

Leave a Reply