Lietuvoje nuo širdies ir kraujagyslių ligų kasmet miršta daugiausiai žmonių. Pagrindinė mirties priežastis – miokardo infarktas. Miokardo infarktas – tai negrįžtamas širdies raumens dalies pakenkimas ir žuvimas, kuris atsiranda dėl širdies kraujotakos pablogėjimo.
Širdis – tai vienas iš pagrindinių žmogaus organų, stipriausias žmogaus raumuo, kuris nenuilstamai pumpuoja kraują ir visą organizmą nuolat aprūpina gyvybiškai svarbiu deguonimi bei maisto medžiagomis. Miokardo infarktas prasideda tada, kai stipriai sumažėja arba visai nutrūksta kraujo tėkmė širdį maitinančiose kraujagyslėse. Tokia situacija būna tada, kai širdies raumenį maitinančių vainikinių arterijų sienelės tampa vis storesnės dėl jose besikaupiančių riebalų, cholesterolio ir kitų medžiagų, formuojančių aterosklerozinę plokštelę. Šis procesas vadinamas ateroskleroze.
Miokardo infarkto požymiai
Kuomet širdies raumuo nepakankamai aprūpinamas krauju, atsiranda miokardo infarktą rodančių simptomų:
- Spaudimo, plėšimo, veržimo jausmas arba skausmas už krūtinkaulio, kairėje arba dešinėje krūtinės ląstos pusėje;
- Skausmas gali plisti į kaklą, žandikaulį, rankas, pečius, nugarą, duobutės sritį;
- Skausmo trukmė nuo 20 min. iki kelių valandų;
- Skausmą gali išprovokuoti neįprastai didelė fizinė arba emocinė įtampa;
- Skausmas neišnyksta pavartojus nitroglicerino;
- Gali būti dusulys, pykinimas, vėmimas, prakaitavimas, širdies plakimas, baimė, neišvengiamos mirties jausmas, sąmonės netekimas.
Miokardo rizikos veiksniai yra:
- Aukštas kraujospūdis;
- Padidėjęs cholesterolio kiekis;
- Rūkymas;
- Diabetas;
- Amžius;
- Vyriška lytis;
- Paveldėjimas;
- Nutukimas;
- Mažas fizinis aktyvumas;
- Menopauzė.
Ką daryti ištikus miokardo infarktui?
Atpažinus infarkto simptomus, būtina kviesti greitąją medicinos pagalbą numeriu 112. Pirmosios valandos po infarkto – aukso vertės. Jei per tą laiką medikams pavyksta atkurti sutrikusią širdies raumens kraujotaką, dažniausiai žmogaus gyvybė išsaugojama. Pagrindinis tikslas – kuo greičiau, iki 2 valandų nuo simptomų pradžios patekti į ištisą parą dirbantį specializuotą kardiologijos centrą. Nuo suteiktos pagalbos operatyvumo priklauso miokardo infarkto dydis, tolimesnė ligos eiga bei žmogaus gyvybė.
Kaip žmogui padėti belaukiant medikų?
Padėkite nukentėjusiajam žmogui atsisėsti, atlaisvinkite spaudžiamuosius drabužius, nuraminkite. Kol atvyks medikai, nuolat stebėkite gyvybines funkcijas: sąmonę, kvėpavimą, pulsą. Esant reikalui (jeigu žmogus neteko sąmonės, pradėjo nekvėpuoti), pradėkite gavinti: 2 įpūtimai ir 30 krūtinės ląstos paspaudimų.
Ką daryti, jeigu esate vienas?
- Kai tik įmanoma, kuo greičiau šaukitės pagalbos.
- Jeigu atsimenate, kad pasiekiamas yra koks nors medicinos darbuotojas – pirmiausiai pagalbos kreipkitės į jį.
- Jeigu vairuojate, tuoj pat važiuokite į kelio pakraštį ir sustokite. Nerizikuokite, kol prarasite sąmonę, net jeigu ligoninė yra netoli.
- Artimųjų ir šeimos narių numerius būkite įsivedę kaip trumpuosius, kad galėtumėte tuoj pat juos informuoti apie savo būklę.
- Jeigu širdies smūgis ištinka lėktuve, tuomet skubiai informuokite skrydžio palydovę, kuri suteiks būtinąją pagalbą.
- Pirmas dalykas, kurį būtina padaryti ištikus širdies smūgiui – kuo labiau atpalaiduoti kūną. Net jeigu medicinos įstaiga netoli, nebėkite į ją, nes bet kokia intensyvesnė fizinė veikla tik sustiprins priepuolio poveikį.
- Labai padeda krūtinės ląstos paspaudimai – bet juos sunku padaryti sau pačiam.
- Reikia atvėsinti kūną, po pažastimis pakišus sušlapintą drabužį – taip labai padidėja galimybės išgyventi.
- Paprastai ištikus infarktui žmogus sunkiai, giliai kvėpuoja – tačiau daryti reikėtų kaip tik priešingai. Stenkitės kvėpuoti negiliai, kuo labiau atsipalaiduodami, ir tuo pat metu skaičiuokite atgal nuo 10 iki 1 – tai padės sulėtinti širdies ritmą. Kai širdies ritmas normalizuosis, jau reikės daugiau deguonies, tačiau tai nereiškia, kad galite vėl pradėti giliai kvėpuoti. Verčiau įleiskite daugiau gryno oro, atidarykite langą.
- Ištikus širdies smūgiui verčiau nieko nevalgykite ir negerkite – tai gali tik apsunkinti komplikacijas ir pakenkti gydymui.
- Jeigu esate patalpoje, atsigulkite į lovą ar ant žemės, kad kojos būtų pakeltos – taip bus lengviau kvėpuoti.
- Jokiu būdu nesivadovaukite prieš keletą metų internete sklandžiusiu „stebuklingu“ patarimu, liepiančiu pajutus gresiančio infarkto požymius giliai įkvėpti ir pradėti stipriai kosėti. Kardiologai įspėja, kad toks būdas gali tik dar labiau pakenkti.
Kai kurių miokardo infarkto rizikos veiksnių koreguoti negalime, pvz. didėjančio amžiaus arba paveldimumo. Tačiau daugelį rizikos veiksnių galime paveikti: tinkamai gydyti padidėjusį arterinį kraujo spaudimą, cukrinį diabetą, nerūkyti, vengti viršsvorio, mažinti cholesterolio kiekį kraujyje, propaguoti fizinį aktyvumą ir judrų gyvenimo būdą.
Šiaulių rajono savivaldybės visuomenės sveikatos biuro visuomenės sveikatos specialistė, vykdanti visuomenės sveikatos stiprinimą, Viktorija Strazdinienė