Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) aplinkos kokybei apibūdinti vartoja terminą „aplinkos sveikata“. Tai fizinių, biologinių, socialinių ir psichosocialinių aplinkos veiksnių visuma, kuri lemia žmonių sveikatą ir gyvenimo kokybę. Žmonių sveikata ir gerovė glaudžiai susijusi su aplinkos būkle. Kokybiška gamtinė aplinka užtikrina pagrindinius poreikius, t. y. švarų orą ir vandenį, derlingą žemę maistinėms kultūroms auginti ir gamybai reikalingus energijos išteklius bei žaliavas.
Oro tarša yra didžiausia Europoje aplinkos grėsmė sveikatai, sukelianti širdies ligas, insultą, plaučių veiklos sutrikimus ir plaučių vėžį. Transporto priemonių ir pramonės keliamas triukšmas didina susierzinimą, sukelia miego sutrikimus ir padidina grėsmę susirgti hipertenzija bei širdies ir kraujagyslių ligomis. Į orą išmetamų teršalų pagausėja dėl pramonės objektų ir dėl individualiuose namuose kūrenamų krosnių, katilų bei židinių. Dažnai patalpų šildymui naudojamas kietasis kuras (kartais nekokybiškas ar netinkamas, pavyzdžiui, įvairios atliekos). Aplinkos oro apsaugos įstatymas draudžia deginti atliekas, išskyrus atvejus, kai jos deginamos specialiai tam skirtuose įrenginiuose. Joms degant gali išsiskirti ir labai nuodingų cheminių medžiagų, galinčių turėti įtakos ne tik šalia, bet ir tolėliau gyvenančių žmonių sveikatai.
Pagal Pasaulio sveikatos organizaciją (PSO) balandžio mėnuo – tai aplinkos sveikatos mėnuo. Atsižvelgiant į tai, balandžio mėnesį visuomenės sveikatos specialistė, vykdanti sveikatos priežiūrą mokykloje, Šiaulių r. Dubysos aukštupio mokyklos Aukštelkės ir Bubių skyriuose kartu su pradinių klasių mokiniais, užsiėmimų metu diskutavo apie aplinkos sveikatą, atliekas ir jų rūšiavimą, aptarė aplinkos taršos problemas. Aptarta, ką mes kiekvienas galime padaryti, kad gyventume švaresnėje ir saugesnėje mūsų sveikatai aplinkoje.
Šiaulių rajono savivaldybės visuomenės sveikatos biuro visuomenės sveikatos specialistė, vykdanti sveikatos priežiūrą mokykloje, Viktorija Tuzinienė