PASAULINĖ VANDENS DIENA 2022

By 2022-03-2113 kovo, 2023Aktualijos, Aplinkos sveikata

Pasaulinė vandens diena kasmet minima kovo 22 d. nuo 1993 m. Kiekvienais metais išrenkamas šios dienos šūkis, atspindintis vandens dienos tematiką. Šių metų Pasaulinės vandens dienos šūkis „POŽEMINIS VANDUO – NEMATOMĄ PADARYTI MATOMA“.

Požeminis  vanduo yra nematomas, bet jo poveikis matomas visur. Nematomas, esantis po mūsų kojomis, požeminis vanduo yra tarsi paslėptas lobis, praturtinantis mūsų gyvenimą. Visos gyvosios gamtos, taip pat ir žmonijos, egzistavimo pagrindas yra vanduo. Jis sudaro 70 proc. gyvųjų organizmų svorio ir yra svarbių biologinių procesų terpė. Vanduo naudojamas gėrimui, pramonei, žemės ūkiui ir kitoms sferoms, kurios paskutiniu metu sparčiai plečiasi ir sunaudoja vis daugiau gamtos išteklių, tarp kurių yra ir požeminis vanduo. Lietuvoje požeminis vanduo yra ypač svarbus todėl, kad jis vienintelis naudojamas geriamajam vandeniui tiekti.

Kas yra požeminis vanduo?

Požeminis vanduo yra apibrėžiamas kaip visoks vanduo, kuris yra žemiau žemės paviršiaus drėgnoje zonoje ir tiesiogiai liečiasi su žemės paviršiumi ar podirviu. Požeminis vanduo sudaro nematomą požeminę natūralaus vandens ciklo dalį, kuri pasižymi kur kas lėtesniais procesais nei paviršiniame vandens ciklo dalyje. Požeminis vanduo yra vienintelė ,,naudingoji iškasena“, kuri eksploatuojama gali net gausėti. Tačiau per gausus požeminio vandens eksploatavimas neigiamai kiekybiškai ir svarbiausia, net kokybiškai pakeičia šio vandens telkinio kokybę.

Kodėl turėtume rūpintis požeminiu vandeniu?

Požeminis vanduo daugiausia naudojamas ūkio – buities reikmėms ir pramonei, taip pat žemės ūkiui, kitoms reikmėms bei šiek tiek energetikai ir žuvininkystei.

Iki 80 proc. geriamojo vandens Europoje sudaro požeminis vanduo, o Lietuvoje jis sudaro visą 100 proc. Taigi Lietuvai šis išteklius yra ypač svarbus, nes ji naudoja gėlą požeminį kaip vienintelį geriamojo vandens šaltinį.

Tai, kad Lietuva yra vadinamojoje drėgmės pertekliaus zonoje bei ledynmečio palikimas Lietuvoje suformavo tankų hidrografinį tinklą, todėl tiek paviršinio, tiek požeminio vandens išteklių Lietuvoje yra pakankamai. Tačiau dėl lėto požeminio vandens atsinaujinimo ciklo yra labai svarbu jį saugoti nuo taršos ir tinkamai valdyti jo išteklius.

Požeminis vanduo vaidins lemiamą vaidmenį prisitaikant prie klimato kaitos. Turime dirbti kartu, kad galėtumėme tvariai valdyti šiuos brangius išteklius. Nors požeminio vandens ištekliai yra dideli, tačiau jie yra labai riboti.

Šiaulių rajono savivaldybės visuomenės sveikatos biuro visuomenės sveikatos specialistė, vykdanti visuomenės sveikatos stiprinimą, Lina Norkienė