DANTŲ PRIEŽIŪRA PAAUGLYSTĖJE IR JAUNYSTĖJE

By 2022-02-176 birželio, 2022Aktualijos, Burnos sveikata

Paauglystė yra labai svarbus žmogaus raidos ir gyvenimo etapas. Dvylikos metų vaikai-paaugliai dažniausiai jau turi visus nuolatinius dantis, kuriuos savarankiškai prižiūrėti ir valyti jau turėjo išmokti nuo 6–7 metų. Deja, bet didžioji dauguma paauglių vis tik nesugeba tinkamai prižiūrėti savo dantų. Ir tai paaštrina ne tik dantų ėduonies (karieso), bet ir dantenų uždegimo polinkį nuo pat paauglystės.

Paaugliai dažniau linkę vartoti daug angliavandenių turinčius užkandžius ir saldžius, gazuotus gėrimus, kurie prisideda prie didesnio dantų apnašų susidarymo. Dažnu atveju paauglių motyvacija yra menka, paauglių pastangos laikytis taisyklingos burnos higienos yra nepakankamos, taip pat trūksta žinių apie taisyklingą burnos priežiūrą, tad paaugliams palaikyti gerą dantų būklę yra sudėtingas iššūkis.

Kaip svarbu rytais praustis, taip svarbu valyti dantis nuo pernakt pasidauginusių bakterijų maisto likučiuose ir nugramdyti nuo apnašų liežuvį (kasdienėmis dantų priežiūros priemonėmis pasiekti ir palaikyti sterilią burnos aplinką neįmanoma ir nereikia). Dantis rekomenduojama valyti dantų šepetėliu 2 kartus per dieną.

Kaip svarbu kas dieną ne kartą plauti rankas, taip svarbu kaskart pavalgius praskalauti burną dantų skalavimo skysčiu. Jie gali būti gydomieji ir profilaktiniai. Gydomųjų – profilaktinių skysčių sudėtyje yra ne tik solventų – alkoholio ir vandens, bet ir veikliųjų medžiagų: antibakterinių ir uždegimą slopinančių, oksiduojamųjų, sutraukiamųjų, mažinančių jautrumą, buferinių medžiagų, dezodoruojančių medžiagų, fluoridų. Prieš pasirenkant skalavimo skystį reikėtų pasikonsultuoti su burnos higienistu ar gydytoju odontologu.

Kaip svarbu reguliariai lankytis kirpykloje bei grožio salonuose, taip svarbu prisiminti ir profilaktinę dantų apžiūrą (idealiu atveju – kas 6 mėn.) ir pagal burnos higienisto nustatytą periodiškumą lankytis burnos higienai. Burnos higienos metu pastebimas vos prasidedantis dantų ėduonis ir paskiriamas vizitas pas dantų gydytoją. Tačiau tinkamai prižiūrint dantis, dantų ėduonies tikimybė sumažėja, o nuosavų visaverčių dantų išsaugojimo visam gyvenimui galimybė padidėja.

Liežuvis – tai didelis plotas ant kurio taip renkasi apnašos. Nuvalius apnašas nuo liežuvio, jos ne tik lėčiau kaupiasi ant dantų, bet ir būna geresnis burnos kvapas. Liežuvį galima valyti dantų šepetėliu arba specialiuoju liežuvio valikliu. Liežuvį patariama valyti 2 kartus per diena, dantų valymo metu.

Reikėtų vengti naudoti balinamąsias pastas, nes vaikystėje ir paauglystėje dantų emalis labai jautrus ypač dvejus metus po danties išdygimo. Balinamosiose pastose yra abrazyvinių medžiagų arba dėmes tirpdančių medžiagų (papaino, bromelaino), kurie gali pažeisti emalį. Vis dėlto, jei nusprendžiama naudoti balinamąsias pastas, prieš pradedant jas naudoti patariama pasikonsultuoti su gydytoju odontologu.

Vis dažniau užkandžiavimas iš dienos raciono išstumia pilnaverčius pietus. Gydytojui odontologui tenka svarbus vaidmuo ne tik supažindinti pacientus ir jų tėvelius su galima žala, bet ir įtikinti keisti jų maitinimosi įpročius. Tai galima daryti 2 keliais. Pirmas, kuomet pacientas su gydytoju odontologu aptaria maisto asortimentą bei dažnį per dieną. Specialistas stengiasi patarti, kurių iš išvardintų produktų derėtų vengti, o kurių, atvirkščiai, stengtis vartoti daugiau. Antras, sudėtingesnis būdas, pagrįstas kelių gydytojų bendradarbiavimu. Pacientas surašo savo dienos maitinimosi planą, o gydytojas odontologas kartu su dietologo pagalba sudaro naują, kiek įmanoma artimesni pradiniam, dienos racioną. Pastarajame atsispindi ne tik kariostatiniai produktai, bet ir visos reikalingos organizmui maisto medžiagos. Svarbiausias tikslas – atskirti užkandžiavimą nuo normalaus maitinimosi rėžimo ir sugriauti susidariusią greito valgymo „normą“.

Ankstyvoje vaikystėje išugdyti dantų priežiūros įgūdžiai – sveikų ir nuosavų dantų garantas visam gyvenimui. Aišku, jeigu neįvyktų netyčinės fizinės traumos ir kitos nuo paties žmogaus valios nepriklausančios nepalankios aplinkybės.

Šiaulių rajono savivaldybės Visuomenės sveikatos biuro Visuomenės sveikatos specialistė, vykdanti visuomenės sveikatos stiprinimą, Lina Norkienė