MINIMA EUROPOS EPILEPSIJOS DIENA – VASARIO 14-OJI

Tarptautinė epilepsijos diena – tai daugiau nei 120 šalių minima diena, skirta visuomenės švietimui apie epilepsiją. Šią dieną prisimenamos ir medicininės, ir socialinės problemos, kylančios sergant epilepsija. O svarbiausia, kad tai diena, skirta kartu susikaupti ir pradėti jas spręsti. Tarptautinės epilepsijos dienos iniciatorius yra Tarptautinė epilepsijos lyga. Kasmet antrą vasario pirmadienį žmonės susitelkia švęsti ir paminėti Tarptautinės epilepsijos dienos, skirtos suvienyti sergantiesiems epilepsija, jų artimiesiems bei visiems bendruomenės nariams.

Epilepsija – būklė, kuriai būdingi pasikartojantys nenormalūs smegenų elektriniai iškrūviai, galintys sukelti epilepsinius priepuolius. Epilepsija sergantys žmonės prieš prasidedant traukuliams gali jausti neįprastus pojūčius. Todėl jie gali įspėti ką nors apie gresiančius traukulius ir ramiai atsisėsti, kol jie dar neprasidėjo. Epilepsija kaip liga žinoma nuo gilios senovės. Tai – dažniausia vaikų ir suaugusiųjų neurologinė liga. Šia nervų sistemos liga susirgti gali bet kas bet kokiame amžiuje – ir vaikystėje, ir brandžiame amžiuje.

Epilepsija sergantys žmonės priepuolio metu krenta, ištinka traukuliai, įsitempia žandikaulis, pasirodo putos iš burnos. Priepuolio metu kai kuriems būna ir kitokių požymių – nevalingi ir nekontroliuojami veiksmai: priepuolio metu žmogus gali judinti vieną galūnę ar kūno pusę, sustingti ir tam tikrą laiką iš viso nejudėti, čepsėti, kai kurie gali daryti tai, ką darė iki priepuolio, tik jam praėjus nieko neatsiminti.

Traukuliai yra nevalingi, nekontroliuojami, pasikartojantys raumenų susitraukimai. Traukuliai ir sąmonės netekimas rodo, kad žmogus serga pavojinga liga ir jo būklei gresia pavojus. Užsitęsus traukulių priepuoliui, pabrinksta galvos smegenys, pažeidžiami svarbiausi gyvybiniai centrai, žmogus gali mirti.

SVARBU! Svarbiausia – nepalikti priepuolio metu žmogaus vieno. Jei žmogus nukrito, patraukti daiktus, į kuriuos gali susižaloti, tolyn ir būtinai stebėti, kiek laiko tęsiasi priepuolis. Jei jis užtrunka ilgiau nei 5 minutes, reikia kviesti greitąją pagalbą.

Epilepsijos priežastys

Epilepsiją gali sukelti bet kokios priežasties ir apimties galvos smegenų pažeidimas, trikdantis fiziologinę jaudinimo ir slopinimo procesų pusiausvyrą. Šie pažeidimai gali būti įgimti ar įgyti, o dažnai ir viena, ir kita.

Epilepsiją sukelti gali įvairios priežastys:

Vaikų:

  • vystymosi,
  • medžiagų apykaitos sutrikimai,
  • gimdymo patologija,
  • infekcija,
  • trauma,
  • genetinės priežastys.

Suaugusių žmonių:

  • galvos smegenų trauma,
  • insultas,
  • smegenų navikas ar infekcija (meningitas, encefalitas, smegenų abscesas, parazitai),
  • elektrolitų pusiausvyros sutrikimas,
  • gliukozės ar deguonies trūkumas,
  • genetinės priežastys.

Sergantiems epilepsija žmonėms priepuolius gali sukelti miego trūkumas, fizinė ir emocinė įtampa, blykčiojančios šviesos, alkoholis, tam tikri medikamentai, netinkamas vaistų nuo epilepsijos vartojimas.

Žmogus netenka sąmonės, visas kūnas ir galūnės įsitempia, po to pradeda trūkčioti, vėliau atsipalaiduoja. Žmogus gali nevalingai nusišlapinti ar išsituštinti, vėliau tam tikrą laiką nereaguoja į aplinką, gali būti sumišęs, neprisimena priepuolio. Toks priepuolis vadinamas išplitusiu toninių ir kloninių traukulių priepuoliu (didžiuoju). Kai priepuolio metu žmogus išlieka sąmoningas, tokie priepuoliai vadinami paprastaisiais.

Kaip atpažinti?

Mažųjų traukulių požymiai:

Kelias ar keliolika minučių žmogus nereaguoja į aplinką.

• Nedidelis veido, lūpų, vokų trūkčiojimas.

• Nevalingi judesiai (kramtymas, čepsėjimas).

• Pasibaigus traukuliams, žmogus jų neprisimenama.

Didieji traukuliai:

• Staigus sąmonės netekimas.

• Galva atsilošia atgal, liemuo išsiriečia lanku.

• Atsiranda visų raumenų traukuliai.

Pirmoji pagalba epilepsijos priepuolio metu

Jei matote, kad žmogus krinta, prilaikykite jį, kad kristų saugiai.

· Jei įmanoma, pasistenkite prilaikyti nukentėjėlio galvą kritimo metu.

· Patraukite visus pavojingus aštrius, kietus daiktus, kad nesusižalotų.

· Prisiminkite traukulių pradžios laiką.

· Atlaisvinkite drabužius.

· Jei ištinka mažieji traukuliai, padėkite žmogui patogiai atsisėsti, patraukite visus pavojingus aplink esančius daiktus.

· Ramiai kalbinkite ir raminkite žmogų.

· Likite su juo, kol būklė taps visiškai normali.

· Kvieskite greitąją medicinos pagalbą.

· Pasibaigus traukuliams, atverkite kvėpavimo takus ir patikrinkite kvėpavimą.

· Jei reikia, atlikite krūtinės ląstos paspaudimus ir įpūtimus (pradinio gaivinimo santykis 30:2).

· Jei žmogus kvėpuoja, paguldykite į stabilią šoninę padėtį ir stebėkite gyvybines funkcijas: sąmonę, kvėpavimą, pulsą.

Ko negalima daryti?

· Tarp dantų nedėkite jokių kietų daiktų.

· Neslopinkite traukulių fizine jėga.

· Nevežkite į ligoninę priepuolio metu.

Skubiai kvieskite greitąją medicinos pagalbą šiais atvejais:

· Traukuliai trunka ilgiau nei 5 min.

· Traukuliai kartojasi.

· Traukuliai atsirado pirmą kartą gyvenime ir žmogus nežino jų priežasties.

· Traukuliai ištiko cukriniu diabetu sergantį žmogų.

· Traukuliai ištiko nėščią moterį ar kūdikį (karščiuojantį).

· Po traukulių žmogus neatgauna sąmonės.

Šiaulių rajono savivaldybės visuomenės sveikatos biuro visuomenės sveikatos specialistė,

vykdanti visuomenės sveikatos stiprinimą, Viktorija Strazdinienė