SAUSIS – EUROPOS GIMDOS KAKLELIO VĖŽIO PREVENCIJOS MĖNUO

Gimdos kaklelio vėžys prasideda, kai normalios gimdos kaklelio gleivinės epitelio ląstelės pakinta ir ima nekontroliuojamai daugintis. Susiformuoja ląstelių sankaupa, kuri vadinama naviku. Navikas gali būti piktybinis arba gerybinis. Piktybinis navikas gali išplisti į kitus organus. Gerybiniai navikai paprastai neišplinta.

Šiaulių rajono savivaldybės visuomenės sveikatos biuro specialistai nori priminti apie galimybę nemokamai paskiepyti dukras nuo žmogaus papilomos viruso (ŽPV), kuris sukelia gimdos kaklelio vėžį.

Lietuvoje nuo ŽPV infekcijos 11 metų mergaitės pradėtos nemokamai skiepyti 2016 m.  Įgyvendinant Nacionalinę imunoprofilaktikos programą Lietuvoje mergaitės yra skiepijamos dvivalente „Cervarix“ vakcina, kuri apsaugo nuo 16 ir 18 žmogaus papilomos viruso tipų ir yra skirtas gimdos kaklelio vėžio profilaktikai.

Tėvai ar globėjai, pageidaujantys paskiepyti nuo ŽPV infekcijos 11 metų sulaukusias mergaites turi kreiptis į šeimos gydytoją. Vyresnėms mergaitėms, kurios dėl įvairių priežasčių nebuvo paskiepytos, turi būti sudarytas individualius skiepijimo planas, atsižvelgiant į tuo metu galiojusį Lietuvos Respublikos vaikų profilaktinių skiepijimų kalendorių, amžių bei kitas aplinkybes.

Gimdos kaklelio vėžio prevencijos programa

Lietuvoje nuo 2004 metų vykdoma valstybės finansuojama gimdos kaklelio vėžio prevencijos programa, kurios uždavinys – ištirti visas 25–59 metų amžiaus moteris ir nustatyti, kurioms iš jų yra ikivėžinių gimdos kaklelio pokyčių, o tas, kurioms pokyčių bus nustatyta, pasiųsti gydytis. Taip siekiama užkirsti kelią gimdos kaklelio vėžiui išsivystyti. Lietuvoje vykdant programą gimdos kakleliui ištirti naudojamas PAP testas, t. y. moteriai atliekamas onkocitologinis gimdos kaklelio tepinėlis ir ištiriamas mikroskopu – nustatoma, ar gimdos kaklelio gleivinės ląstelėse yra ikivėžinių pokyčių. 

Kaskart atlikti PAP testą pagal programą moteris kviečia šeimos gydytojas. Kol kas šios programos vykdymo rezultatai Lietuvoje nėra patenkinami – didelė dalis Lietuvos moterų dar nė vieno karto nepasitikrino. Jei PAP testas ikinavikinių pokyčių nerodo, tyrimas pagal programą kartojamas 25–34 m. (imtinai) moterims 1 kartą kas 3 metus ir 35–59 m. (imtinai) moterims 1 kartą kas 5 metus. 

Visas programos išlaidas apmoka valstybė. Jei atlikus tyrimus (PAP testą ir biopsiją) nustatoma ikinavikinių gimdos kaklelio pokyčių arba gimdos kaklelio vėžys, moteris siunčiama gydytis. Gydymas apmokamas ne iš programos, bet iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo lėšų.

Kada reikia dalyvauti gimdos kaklelio atrankinės patikros tyrimų programoje?

Rekomenduojama atlikti tyrimą kiekvieną kartą, kai moteris gauna pakvietimą tikrintis ir susipažįsta su pakvietime pateikta informacija apie tyrimo naudą moters sveikatai bei galima atrankinės patikros tyrimų žala. Atrankinės patikros tyrimų programos, priklausomai nuo gimdos kaklelio vėžio naštos visuomenei, nuo turimų išteklių, nuo pasirinkto tyrimo būdo, ES šalyse skiriasi pagal kviečiamų tirtis moterų amžiaus grupes bei pagal kvietimų intervalą.

Gimdos kaklelio vėžio simptomai ir požymiai

Daugelis moterų nejaučia jokių ikivėžinių pokyčių ar simptomų ir net neįtaria, kad gimdos kaklelyje išsivystė ankstyvų stadijų vėžys. Kol vėžys neišplinta į kitus audinius ar organus, paprastai nebūna jokių simptomų. Tačiau simptomų gali atsirasti ir dėl kitų ligų, ne tik dėl vėžio.

Gimdos kaklelio vėžiui būdingi šie simptomai:

  • kraujo dėmės ar lengvas kraujavimas tarp mėnesinių arba joms pasibaigus;
  • ilgesnės nei įprastai mėnesinės ir gausesnis kraujavimas;
  • kraujavimas po lytinio akto, makšties praplovimo ar ginekologo apžiūros;
  • skausmas lytinio akto metu;
  • kraujavimas pasibaigus menopauzei;
  • gausesnės makšties išskyros.

Ikivėžiniai ląstelių pakitimai paprastai nesukelia jokių simptomų. Būtent todėl labai svarbu reguliariai atlikti onkocitologinius gimdos kaklelio tepinėlių tyrimus.

Veiksniai, didinantys riziką susirgti gimdos kaklelio vėžiu:

Rizikos veiksnys yra tai, kas didina tikimybę susirgti vėžiu. Nors rizikos veiksniai dažnai turi įtakos vėžio atsiradimui, tačiau daugelis jų tiesiogiai vėžio nesukelia. Vieni žmonės, veikiami net kelių rizikos veiksnių, vėžiu neserga, o kiti, be jokių rizikos veiksnių, gali susirgti.

  • Žmogaus papilomos viruso (ŽPV) infekcija. Tai svarbiausias rizikos veiksnys išsivystyti gimdos kaklelio vėžiui. Šiuo virusu dažniausiai užsikrečiama per lytinius santykius. Žmogaus papilomos viruso yra įvairių tipų arba atmainų, kai kurios atmainos labai susiję su tam tikromis gimdos kaklelio vėžio rūšimis. ŽPV vakcinos apsaugo nuo konkrečių tipų viruso.
  • Imuninės sistemos nepakankamumas. Moterims, kurių silpna imuninė sistema, didesnė rizika susirgti gimdos kaklelio vėžiu. Imuninė sistema gali nusilpti nuo kortikosteroidinių preparatų, po organų transplantacijos, gydant kitas vėžio rūšis arba užsikrėtus žmogaus imunodeficito virusu (ŽIV), kuris sukelia įgyto imunodeficito sindromą (AIDS).
  • Pūslelinė (herpesas). Moterims, sergančioms lytinių organų pūsleline, didesnė rizika susirgti gimdos kaklelio vėžiu.
  • Rūkymas. Rūkančių moterų tikimybė susirgti gimdos kaklelio vėžiu dukart didesnė nei nerūkančiųjų.
  • Amžius. Merginoms iki 15 metų gimdos kaklelio vėžys pasireiškia retai. Rizika ima didėti vėlyvoje paauglystėje ir tokia išlieka beveik iki 40 metų. Vyresnėms nei 40 metų moterims rizika taip pat išlieka, todėl joms būtina ir toliau reguliariai profilaktiškai tikrintis dėl gimdos kaklelio vėžio, t. y atlikti PAP ir ŽPV tyrimus.

Gimdos kaklelio vėžio prevencija

Gimdos kaklelio vėžio dažnai galima išvengti reguliariai tikrinantis ir atliekant PAP testus. Šios patikros padeda gydytojams aptikti pirmuosius ikivėžinius pakitimus ir pradėti juos gydyti.

Apsisaugoti nuo ikivėžinių pakitimų – tai nepasiduoti galimiems rizikos veiksniams:

  • susilaikyti nuo ankstyvų lytinių santykių (iki vėlyvos paauglystėje ar dar ilgiau);
  • riboti lytinių partnerių skaičių;
  • vengti lytinių santykių su daug partnerių turėjusiais asmenimis;
  • vengti lytinių santykių su asmenimis, užsikrėtusiais genitalijų karpomis ar sergančiais kitomis pavojingomis ligomis;
  • lytinių santykių metu naudotis prezervatyvais, kurie saugo nuo nepageidaujamo nėštumo ir mažina riziką užsikrėsti ŽPV infekcija. Prezervatyvai taip pat apsaugo nuo ŽIV ir genitalijų pūslelinės;
  • mesti rūkyti.

Šiaulių rajono savivaldybės visuomenės sveikatos biuro visuomenės sveikatos specialistė, vykdanti visuomenės sveikatos stiprinimą, Viktorija Strazdinienė

Leave a Reply

Šrifto dydžio keitimas
Kontrastas