Nėštumas yra labai jautrus moters gyvenimo periodas. Nėštumo metu hormonų pokyčiai nulemia neįprastus nuotaikos svyravimus bei tam tikrą fizinį diskomfortą. Kaip moteris reaguoja į nėštumą, įtakos turi ankstyvos vaikystės patirtis, gebėjimas išspręsti konfliktus, įveikti nerimą, spręsti gyvenimo bei fizines problemas. Kai kurioms moterims nėštumas nulemia regresiją, t.y. grįžimą prie primityvesnio psichikos funkcionavimo lygmens, kurioms gali išryškėti psichikos sutrikimų, kai kurioms sunkūs būna ankstyvieji santykiai su vaiku. Itin sunkus gali būti pirmas nėštumas, mat nelengva suvokti, jog vaikas bus visiškai atskira šio pasaulio dalis. Moteris nebebus vienišas asmuo: formuosis nauji, vaiko ir motinos, santykiai.
Apskirtai didelė dalis moterų patiria prieštaringus jausmus nėštumo atžvilgiu. Neplanuotas nėštumas, kartais nėštumas labai sudėtingomis gyvenimo aplinkybėmis arba komplikuotas nėštumas sukelia ryškius emocinius svyravimus. Moterys, nėštumo metu sirgusios depresija ir nuo jos gydytos antidepresantais, baiminasi žalingo poveikio kūdikiui. Tačiau nėštumo metu papratai moterį dažniau konsultuoja gydytojai, todėl nediagnozuotos depresijos ar kitų sutrikimų atvejų skaičių būtų galima sumažinti laiku atkreipus dėmesį į pirmuosius psichikos patologijos simptomus.
Apie 10–20 proc. moterų laikotarpiu po gimdymo, kuris trunka iki šešių mėnesių ar netgi metus patiria klinikinio lygio depresiškumą. Nuotaikos sutrikimai po gimdymo neigiamai veikia fizinius, psichinius ir socialinius moters gyvenimo kokybės komponentus, protinį funkcionavimą, gebėjimą pasipriešinti stresui, kontroliuoti savo emocijas ir elgesį. Sutrikimai po gimdymo, trikdantys moters funkcionavimą, turi stiprų neigiamą poveikį naujagimiui ir šeimos gyvenimui.
Nors moterys po gimdymo labai dažnai bendrauja su sveikatos priežiūros specialistais, nuotaikos po gimdymo sutrikimai lieka nepastebėti arba negydomi, nes moterys žindymo metu atsisako vartoti medikamentus. Perinataliniu metu (apimančiu nėštumo laikotarpį ir laikotarpį po gimdymo) moters psichologinei savijautai sveikatos priežiūros specialistai skiria nepakankamai dėmesio, o dažnai ir artimieji dėl informacijos ar nuovokumo stokos nežino, kaip psichologiškai palaikyti moterį ar įžvelgti galimą psichikos sutrikimą. Dėl to svarbu nustatyti depresiškumą laikotarpiu po gimdymo prognozuojančius veiksnius, kurti patikimus rizikos grupės atrankos metodus ir pirminės prevencijos strategijas.
Nekyla abejonių, kad nėščios ir pagimdžiusios moters psichikos būklei per mažai dėmesio skiria sveikatos priežiūros specialistai, darbdaviai, o neretai ir artimieji – jie ne visada turi pakankamai informacijos ir nuovokumo, kaip bendrauti su besilaukiančia ar pagimdžiusia moterimi, kaip ją palaikyti psichologiškai, kaip suprasti besiformuojančią ar jau susiformavusią moters psichikos sveikatos problemą bei padėti kreiptis į sveikatos priežiūros specialistus.
Nėščiųjų depresijos simptomai labai panašūs į įprastos depresijos.
Pogimdyvinės depresijos ypatumai:
- Įprastai pasireiškia praėjus 4–6 sav. po gimdymo.
- Mamos būna liūdnos, depresyvios nuotaikos, daug verkia, tampa apatiškos, abejingos kūdikiui ir kitiems šeimos nariams, jas kamuoja galvos ir viso kūno skausmai, virškinimo, miego sutrikimai, atsiranda minčių apie savęs ar kūdikio žalojimą ir kt.
Motinystės melancholijos ypatumai:
- Prasideda iškart pagimdžius ar pirmosiomis dienomis, trunka iki 1–2 sav., nereikia jokio specifinio gydymo.
- Motinystės melancholiją lemia staigūs moters organizme vykstantys hormonų pokyčiai.
- Emocijos ir simptomai yra panašūs į pogimdyvinės depresijos, tačiau jie – ne taip stipriai išreikšti (pavyzdžiui, dažniausiai nekyla minčių apie savęs ar kūdikio žalojimą, savižudybę ir pan.).
Pogimdyvinės depresijos priežastys:
- sumažėjusi hormonų koncentracija kraujyje;
- didelis nuovargis, nuolatinis miego stygius;
- skausmas ar diskomfortas po gimdymo traumų ar po operacijų, susijusių su gimdymu, po epidūrinės nejautros likę negalavimai;
- vitaminų ir mineralinių medžiagų trūkumas;
- sunkus nėštumas ir komplikuotas gimdymas;
- emocinės problemos, ypač jei nėštumas buvo neplanuotas arba nepageidaujamas;
- prasti santykiai su šeimos nariais;
- iki gimdymo pasireiškusi depresija ar kitos psichinės ligos.
Į gydytoją reikėtų kreiptis, jei prislėgtumas nepraeina per 2 savaites ir ilgesnį laikotarpį. Taip pat svarbu stebėti, ar simptomai nepaaštrėjo. Ypač dažnai depresija sergančios moterys negeba rūpintis kūdikiu: didelių valios pastangų prireikia net norint atlikti paprasčiausius veiksmus, pavyzdžiui, išlipti iš lovos, apsirengti ir nusiprausti, todėl svarbi ir aplinkinių kontrolė, pagalba. Galiausiai kyla minčių atsikratyti kūdikio ar žaloti jį bei save. Visais šiais išvardytais atvejais taip pat būtina pasikonsultuoti su specialistais.
Šiaulių rajono savivaldybės visuomenės sveikatos biuro visuomenės sveikatos specialistė, vykdanti visuomenės sveikatos stiprinimą, Lina Norkienė
