KAIP ĮSIRENGTI PATOGIĄ DARBO VIETĄ NAMUOSE?

Darbas iš namų tapo kasdienybe daugumai darbuotojų. Kai kurie turėjo perkelti darbą į namus, kitiems, savarankiškai dirbantiems, darbas iš namų buvo įprastas. Pastebima, kad pandemijos sukelti pokyčiai gilėja ir darbas nuotoliniu būdu vis labiau tampa nauju standartu, o ne laikinu sprendimu. Tiek vieniems, tiek kitiems svarbu susikurti patogią ir ergonomišką darbo vietą.

Ergonomika (gr. ergo – „darbas“, normas – „dėsnis“) yra mokslas, tiriantis žmogaus funkcines galimybes darbo procese, norint jam sudaryti optimalias darbo sąlygas, t. y. tokias sąlygas, kuriomis būtų galima našiai ir patikimai dirbti, garantuojant žmogui būtinus patogumus ir išsaugant jo jėgas, sveikatą, darbingumą.

Pagrindinis namų darbo vietos ergonomikos principas – viskas turi būti lengvai pasiekiama.

Ergonomiški baldai. Svarbiausi ergonomiškumo kriterijai: tiesus stuburas, kojos, sėdint sulenktos ne daugiau 45 laipsnių kampu, pėdos, pilnai besiremiančios į grindis. Alkūnės padėtos ant stalo taip, kad nepavargtų riešai dirbant prie kompiuterio. Galimybė kuo daugiau judėti, galimybė dalį darbo atlikti stovint, dalį – sėdint.

Darbo stalas turi būti pakankamai didelis, kad būtų galima patogiai išdėstyti kompiuterio monitorių, klaviatūrą, dokumentus ir kitus būtinus įrenginius. Kadangi žmonės yra skirtingo ūgio, pageidautina, kad kompiuterio stalo aukštis būtų reguliuojamas.

Jums dirbant prie stalo, monitorius turi būti žemiau arba akių lygyje. Jei naudojatės keliais ekranais, vienas jų greičiausiai bus pagrindinis, todėl įsitaisykite priešais jį patogiai. Jei tenka daugiau dirbti su planšete ar nešiojamu kompiuteriu – ribokite jų naudojimosi laiką arba, jeigu yra galimybė, įsigykite šiai įrangai specialius stovus. Arba galite naudoti papildomą klaviatūrą.

Atstumas nuo darbuotojo akių iki monitoriaus ekrano turėtų būti ne mažesnis nei 40 cm, paprastai 45–75 cm; tai priklauso nuo monitoriaus įstrižainės. Ženklai vaizduoklyje turi būti ryškaus kontūro, lengvai skaitomi. Vaizdas ekrane turi būti stabilus ir nemirgantis, be akinančių blyksnių ir atspindžių, kad darbuotojui nesukeltų nemalonių pojūčių bei akių nuovargio. Siekiant išvengti blyksnių ir šviesos atspindžių, monitorių reikia pastatyti statmenai į langą arba truputį palenkti ekraną žemyn.

Patogi darbo vieta

Namų biure praleisite nemažai laiko, todėl apgalvokite, ar vieta, kurią pasirinkote bus rami, ar nevaikščios namiškiai. Net jei neturite atskiros patalpos namų biurui, turimą vietą galite pasiruošti pagal savo galimybes.

Nuovargiui ir įtampai mažinti per pertraukas ir pasibaigus darbui rekomenduojama atlikti specialius pratimus akims, rankoms, kojoms, rankoms, kaklui, nugarai. Jie ne tik padeda atpalaiduoti raumenis, bet ir pagerina „dirbančių“ raumenų, sausgyslių ir sąnarių kraujo apytaką.

Sveikatos apsaugos ministerija, bendradarbiaudama su SMLPC specialistais parengė filmuką, skirtą  akių mankštai. Filmuke parodyti pratimai tinka ir suaugusiems, ir vaikams. Svarbu juos daryti po 1 val. sėdėjimo prie kompiuterio arba po kiekvienos nuotolinės pamokos.

Motyvacija darbui

Egzistuoja vienas paprastas, tačiau efektyvus metodas, skirtas žmonėms, kuriems sunkiau pajusti motyvaciją ar darbingumą dirbant ne iš įprastos darbo vietos. Šis metodas vadinamas „inkaravimo technika“ – kai pradedate darbą, nusistatykite tam tikrą rutiną arba turėkite daiktą, kurį naudojate tik darbui. Tai gali būti namuose sukurtas darbo vietos kampelis, kuris naudojamas išskirtinai tik darbui. Taip pat tai gali būti darbinis laikrodis ar darbo kostiumas, apranga, kurią dėvite tik darbo metu. Net ir dirbant iš namų, atėjus darbo laiko pradžiai jūs susikaupę ateinate į šią vietą arba užsidedate tą specifinį daiktą. O darbui pasibaigus jūs tai paliekate iki kitos darbo dienos. Tokia „inkaravimo technika“ padeda pasąmoningai pajusti, kada laikas dirbti, o kada – metas ilsėtis ir skirti laiko savo asmeniniam gyvenimui.

Patarimai, kaip sėkmingai dirbti nuotoliniu būdu:

  1. Viena svarbiausių taisyklių, norint išlaikyti darbingumą visą darbo laiką – dažnos pertraukos poilsiui;
  2. Pertraukų metų rekomenduojama pasimankštinti patiems, pailsinti savo akis, o jei yra galimybė – pabūti gryname ore;
  3. Labai svarbus yra tinkamas laiko planavimas, kuriame numatytos tos dienos ar savaitės užduotys, griežtas pertraukų laikas bei riba, kai dienos darbai užbaigiami;
  4. Suvokite, kad kompiuteris yra skirtas darbui. Tyrimais įrodyta, kad socialinių tinklų („Facebook“, „Twitter“ etc.) priklausomybė mažina darbo ar mokymosi efektyvumą;
  5. Nepamirškite atsigerti vandens. Dažnai nuovargį ir negalėjimą susikaupti sukelia dehidratacija;
  6. Svarbu, kad dirbant ne iš biuro, kur darbo pabaiga yra aiškesnė ar reglamentuota, o nuotoliniu būdu iš namų, parko, bibliotekos ar kitos erdvės – darbas netruktų visą parą ir turėtų aiškią pradžią bei pabaigą.

Šiaulių rajono savivaldybės visuomenės sveikatos biuro visuomenės sveikatos specialistė, vykdanti visuomenės sveikatos stiprinimą, Lina Norkienė

Leave a Reply

Šrifto dydžio keitimas
Kontrastas