Spalio 29-oji – Pasaulinė insulto diena. Minint šią dieną norime priminti apie arterinę hipertenziją ir ką svarbu apie šią ligą žinoti.
Širdies ir kraujagyslių ligos – itin klastingos ir kasmet visame pasaulyje pasiglemžia neįtikėtinai daug gyvybių. Vienas labiausiai paplitusių susirgimų, susijusių su širdies veiklos pakitimais – arterinė hipertenzija.
Aukštas kraujo spaudimas yra gana dažnai pasitaikanti būklė, kai jėga, kuria kraujas spaudžia jūsų kraujagysles, tokia didelė, kad ilgainiui sukelia sveikatos sutrikimus, pavyzdžiui, širdies ligas.
Kraujo spaudimas priklauso nuo kraujo kiekio, kurį kiekvieno susitraukimo metu į kraujagysles išstumia širdis, bei kraujagyslių pasipriešinimo. Kuo daugiau kraujo išstumia širdis ir kuo siauresnės yra jūsų arterijos, tuo didesnis yra kraujo spaudimas.
Ši širdies liga diagnozuojama tuomet, kai sistolinis kraujo spaudimas yra didesnis negu 140 mm Hg arba diastolinis kraujo spaudimas – didesnis nei 90 mm Hg. Širdis ne visuomet siunčia aiškų signalą – arterinė hipertenzija iš pradžių gali nepasireikšti jokiais specifiniais simptomais. Daugeliu atvejų ligos pradžioje žmonės jaučiasi sveiki, todėl arterinė hipertenzija dažniausiai diagnozuojama atsitiktinai pamatavus kraujospūdį.
VEIKSNIAI, KURIE DIDINA HIPERTENZIJOS RIZIKĄ:
Amžius.
Kuo vyresnis amžius, tuo didesnė yra hipertenzijos rizika.
Šeimos anamnezė.
Pastebėta, kad polinkis sirgti hipertenzija yra paveldimas.
Antsvoris ar nutukimas.
Kuo daugiau jūs sveriate, tuo daugiau reikia kraujo, kad audiniai būtų pakankamai aprūpinti deguonimi. Padidėjus kraujagyslėse cirkuliuojančio kraujo tūriui, padidėja ir spaudimas į kraujagyslių sieneles.
Fizinio aktyvumo stoka.
Neaktyvių žmonių širdies pulsas yra didesnis. Kuo didesnis pulsas, tuo sunkiau jūsų širdis turi dirbti kiekvieno susitraukimo metu ir tuo stipresnė jėga veikia kraujagysles. Fizinio aktyvumo trūkumas taip pat padidina ir antsvorio riziką.
Tabako vartojimas.
Rūkymas arba tabako kramtymas staiga trumpam padidina kraujo spaudimą, be to, cheminės medžiagos, esančios tabake, pažeidžia kraujagyslių dengiamąjį sluoksnį, o tai skatina kraujagyslių siaurėjimą ir didina kraujo spaudimą. Pavojingas yra ir pasyvus rūkymas.
Per daug druskos (natrio) mityboje.
Didelis natrio kiekis, gaunamas su maistu, gali sulaikyti vandenį organizme ir taip padidinti kraujo spaudimą.
Per mažai kalio mityboje.
Kalis padeda subalansuoti natrio kiekį ląstelėse. Jei su maistu negaunate pakankamai kalio, organizme gali pradėti kauptis natris.
Stresas.
Stresinės situacijos sukelia laikiną kraujo spaudimo padidėjimą. Malšinant stresą užkandžiavimu, rūkymu ar alkoholiu, padaroma dar didesnė žala.
Fizinio aktyvumo rekomendacijos sergant hipertenzija
Hipertenzijos rizika didėja metams bėgant, tačiau net ir nedidelis fizinis aktyvumas gali turėti reikšmingą teigiamą poveikį. Sergant hipertenzija, fizinis aktyvumas gali padėti ją kontroliuoti. Negalvokite, kad reikia būtinai bėgti maratoną ar pradėti lankyti sporto klubą. Pradėkite pamažu ir po truputį judėkite kasdien vis daugiau.
Per savaitę rekomenduojama bent 150 min. vidutinio fizinio aktyvumo, t. y. reikėtų pajudėti bent po 30 min. 5 dienas per savaitę.
Fizinis aktyvumas sumažina sistolinį kraujo spaudimą vidutiniškai 4 mmHg (panašiai kaip kai kurie vaistai), tačiau kad fizinio aktyvumo poveikis pasijaustų, reikia sportuoti bent 1–3 mėnesius, ir nauda tęsiasi tik tol, kol sportuojate.
Aerobiniai pratimai.
Efektyviai padeda kontroliuoti kraujo spaudimą, tačiau tempimo ir jėgos pratimai, pavyzdžiui, svorių kilnojimas, yra svarbūs bendrai būklei palaikyti. Kad pajaustumėte sporto naudą, visai nebūtina valandų valandas leisti sporto salėje, paprasčiausiai reikia kasdien į dienotvarkę įtraukti intensyvesnių užsiėmimų. Aerobiniu fiziniu aktyvumu gali būti laikoma bet kokia veikla, kurios metu padidėja pulsas ir kvėpavimo dažnis. Tai gali būti:
- Namų ruošos darbai: žolės pjovimas, lapų grėbimas, net grindų šveitimas
- Lipimas laiptais
- Ėjimas
- Bėgimas
- Šokiai
- Važiavimas dviračiu
- Plaukimas
Jėgos pratimai.
Gali sukelti laikiną kraujo spaudimo padidėjimą. Šis padidėjimas gali būti ir didelis, priklauso nuo pratimų intensyvumo. Tačiau jėgos pratimai yra naudingi įvairiais širdies ir kraujagyslių sveikatos aspektais, todėl rekomenduojama pagrindinių raumenų grupių jėgos pratimus daryti bent du kartus per savaitę. Pratimus atlikti taisyklingai, taip sumažinant traumų riziką.
Nesulaikyti kvėpavimo.
Kvėpavimo sulaikymas skatina pavojingą kraujo spaudimo padidėjimą. Kiekvieno pratimo metu stenkitės kvėpuoti ramiai ir ritmingai.
Geriau kilnoti mažesnius svorius daugiau kartų.
Sunkesnių svorių kilnojimas reikalauja didesnio įsitempimo, skatinančio didesnį kraujospūdžio padidėjimą. Krūvį raumenims galima padidinti mažesnius svorius kilnojant daugiau kartų.
Įsiklausyti į savo kūną.
Nustokite sportuoti iš karto, jei pradėjo labai trūkti oro ar pradėjo svaigti galva, atsirado skausmas ar spaudimas krūtinėje.
Svarbiausia – saugumas
Prieš pradėdami sportuoti pasitarkite su gydytoju dėl jums tinkamo fizinio krūvio.
Siekiant sumažinti traumų riziką, sportuoti patartina pradėti palaipsniui. Nepamirškite iš pradžių apšilti, o pasportavę laipsniškai atsipalaiduoti. Sportinių pratimų intensyvumą didinkite palaipsniui.
Nustokite sportuoti iš karto, jei pradėjo labai trūkti oro ar pradėjo svaigti galva, atsirado skausmas ar spaudimas krūtinėje.
Šiaulių rajono savivaldybės visuomenės sveikatos biuro visuomenės sveikatos specialistė, vykdanti visuomenės sveikatos stiprinimą, Viktorija Strazdinienė
