Dantų apnašas – gali būti apibūdinamas kaip minkštos sankaupos, kurios formuoja prie danties ar kitų kietų paviršių, esančių burnoje, prilipusią bioplėvelę. Apnašas skiriasi savo struktūra nuo kitų sankaupų (pvz., nuo baltosios medžiagos ar konkrementų), kurių taip pat gali būti ant dantų paviršiaus.
Dantų apnašas skiriamas į:
* minkštąjį dantų apnašą;
* kietąjį dantų apnašą (dantų akmenis).
Kaip susidaro apnašas?
Yra išskiriami 5 apnašų susidarymo etapai:
- Pelikulės susidarymas. Vos tik seilės apgaubia išdygusį dantį, arba jis yra nuvalomas, prie jo paviršiaus absorbuojasi plona (apie apie 0,1-0,8 mm), bakterijų neturinti plėvelė. Ji vadinama pelikule. Pelikulė sudaryta iš seilių baltymų, fermentų, imunoglobulinų, organinių ir neorganinių seilių komponentų.
Pelikulę nuo danties galima pašalinti tik poliruojant poliravimo pasta ir gumyte ar šepetėliu. Valant dantis dantų šepetėliu pelikulė nepašalinama. Vos tik po poliravimo apsupa dantis seilės, per keletą sekundžių pradeda absorbuotis baltymai ir per 2 valandas pelikulė vėl visiškai susiformuoja. Iš pradžių bakterijų kolonijų dar nėra, bet jau po kelių sekundžių bakterijos pradeda jungtis prie pelikulės.
2. Bakterijų adhezija prie pelikulės. Bakterijos kaupiasi nuolat ant visų burnos ertmės paviršių: virš ir po dantenomis, ant dantų paviršiaus, gleivinės, protezų, plombų. Daugiausiai kaupiasi ant nelygių, šiurkščių paviršių. Dalis bakterijų pasišalina dėl natūralaus valymosi.
SVARBU paminėti, kad bakterinės apnašos nėra:
* maisto likučiai, kuriuos lengva pašalinti skalaujant burną, nebent būtų įstrigę tarp dantų.
* baltoji apnaša, kuri yra gelsva, balta, puri ląstelinė medžiaga, dengianti bakterines apnašas.
* dantų dėmės, susidariusios tabako, kavos, arbatos, geležies druskų ir kt. pigmentams įsigėrus į pelikulę, emalio paviršių ar apnašas.
3. Mikroorganizmų dauginimasis ir kolonizacija. Pirmosiomis dienomis kolonizuojasi aerobinės gramteigiamos bakterijos, jos vartodamos maistui seilių komponentus ir žmogaus valgomą maistą, bakterijos pradeda sparčiai daugintis. Jei dantys nenuvalomi, kolonijos didėja, susidaro naujos, jungiasi, ir per parą aptraukia visą paviršių. Iš pradžių susidaro 1 sluoksnis, po to sluoksnių daugėja. Vėliau jungiasi naujos bakterijų kolonijos, dauguma jų jau gramneigiamos.
4. Apnašo augimas ir brendimas. Bakterines apnašas dengia sluoksnis, vadinamas baltosiomis apnašomis. Tai balkšvos ar pilkšvai baltos spalvos, minkšta, puri sankaupa, aiškiai matoma ir nenudažius ant dantų. Ji sudaryta iš gyvų ir negyvų bakterijų, epitelio ląstelių, leukocitų, seilių baltymų, maisto komponentų. Baltosios medžiagos bakterijos, kontaktuodamos su dantenomis, provokuoja uždegimą. Jei baltosios apnašos dengia dantenų kraštą, šios būna paraudusios ir paburkusios.
Baltosiomis apnašomis pasidengę dantys atrodo lyg aplipę sūrio likučiais. Ypač gausu šių apnašų sunkiai prieinamose vietose, tarpdančiuose. Baltosios apnašos taip pat stiprina žalingą bakterinių apnašų poveikį, be to sukelia blogą burnos kvapą, neestetiškai atrodo.
5. Kietųjų apnašų arba dantų akmenų susidarymas. Dažniausiai minkštosios apnašos akmenimis virsta per 10-20 dienų. Žinoma, ne visų žmonių apnašų kalcifikacijos laikas vienodas. Jis priklauso nuo individo savybių, danties audinių paviršiaus šiurkštumo, asmens burnos higienos.
Akmenys susidaro sluoksniais. Prie šiurkštaus akmenų paviršiaus lengvai jungiasi naujas minkštųjų apnašų sluoksnis, kuris po kiek laiko mineralizuojasi, ir tokiu būdu susidaro vis nauji sluoksniai. Išorinis akmenų paviršius būna tik iš dalies mineralizuotas, apsitraukęs minkštomis apnašomis.
Apnašų formavimasis priklauso nuo:
- Nuo burnoje esančių bakterijų kiekio ir rūšių.
- Dantų paviršiaus lygumo ar šiurkštumo.
- Bakterijų giminingumo, jų polinkio jungtis.
- Žmogaus higienos įpročių.
Rekomenduojama valyti dantis du kartus per dieną (ryte po pusryčių ir vakare po valgio), geriausia prieš pat einant miegoti.
Kokybiškas dantų valymas yra tada kai dantys valomi mišriais judesiais. Taip geriausiai pašalinamos apnašos nuo dantų paviršių, iš dantenų vagelių bei stimuliuojamos dantenos. Svarbu taikyti ir kitus burnos higienos metodus, pasirenkant tinkamas burnos higienos priemones – tarpdančių šepetėlius, dantų siūlą, skalavimo skysčius ir reguliarų apsilankymą pas odontologą 2 kartus per metus.
Šiaulių rajono savivaldybės visuomenės sveikatos biuro visuomenės sveikatos specialistė, vykdanti visuomenės sveikatos stiprinimą, Lina Norkienė
