KAIRIŲ PAGRINDINĖJE IR PAKAPĖS MOKYKLOSE VYKO AKTYVŪS PIRMOS PAGALBOS MOKYMAI

By 2021-06-2312 gegužės, 2022Sveikatos renginiai ugdymo įstaigose

Aktyvaus mokymo metu mokiniai sužinojo apie pirmos pagalbos teikimą, kada reikia teikti pirmąją pagalbą, kaip ją reikia atlikti ir kokių veiksmų imtis. Nuo ankstyvo amžiaus vaikai turi žinoti, ką reikia daryti, jei žmogui atsitiktų nelaimė ir būtų reikalinga pagalba. Pirmos pagalbos teikimo mokiniai mokėsi naudodami gaivinimo manekeną. Po mokymų vyko diskusija bei buvo išdalintos dovanėlės vaikams – pirmos pagalbos knygelės.

Įvykus nelaimingam atsitikimui, svarbu nesutrikti, neišsigąsti, o vadovautis sveiku protu, įvertinti riziką, apsaugoti save, aplinkinius, nepakenkti nukentėjusiajam ir suteikti jam pagalbą, kol atvyks medikai.

Pirmoji pagalba – tai paprasti, tikslingi veiksmai, naudojant turimas pirmosios pagalbos teikimo priemones ar kitokias priemones bei medžiagas, siekiant išsaugoti nukentėjusiojo gyvybę ar sustabdyti sveikatai žalingus veiksmus.

Labai svarbus pirmosios pagalbos veiksmų nuoseklumas. Jų sekai atsiminti naudojama formulė P–P–P (Patikrink, Paskambink, Padėk):

  • Svarbiausias tikslas, suteikiant pirmąją pagalbą, yra išsaugoti nukentėjusiojo ar ūmiai susirgusio žmogaus gyvybę. Svarbu atpažinti pavojingą būklę, iškviesti medikus, įvertinti pagrindines gyvybines funkcijas – sąmonę, kvėpavimą, širdies veiklą ir nedelsiant pradėti žmogų gaivinti, kol atvyks medikai. Jei nukentėjusysis sąmoningas, reikia apžiūrėti ar nėra kraujavimo, žaizdų, lūžių. Jei nukentėjusysis prarado sąmonę – atlaisvinti kvėpavimo takus atlošiant galvą ir pakeliant apatinį žandikaulį, nes nukentėjusio, praradusio sąmonę, liežuvio šaknis ir antgerklis gali užkristi ir užtverti kvėpavimo takus.
  • Kitas svarbus tikslas – neleisti būklei blogėti ir apsaugoti nuo naujų sužeidimų. Nukentėjusio žmogaus būklė bet kada gali pasikeisti, todėl labai svarbu tikrinti sąmonę (bendrauti su nukentėjusiuoju, jį šnekinti), kvėpavimą (stebėti kvėpavimą, jo dažnį), kraujotaką (čiuopti miego arterijos pulsą). Įvertinti galimą pavojų sau, aplinkiniams, nukentėjusiajam. Būtina imtis visų įmanomų atsargumo priemonių.
  • Trečias svarbus tikslas – pasirūpinti gijimu. Nukentėjęs žmogus apžiūrimas nuo galvos iki kojų. Jeigu reikia – sutvarstomos žaizdos, imobilizuojami lūžę kaulai. Svarbu pasirūpinti, kad nukentėjusiojo kūno padėtis būtų patogi, ir jį šiltai apkloti, kad nesušaltų. Teikiant pagalbą, reikia naudoti apsaugines priemones nuo užkrečiamųjų ligų, plintančių per kraują ar kitus biologinius organizmo skysčius (pvz., hepatito B, hepatito C, ŽIV), oro lašeliniu būdu: kosint, čiaudint, kalbant (pvz., tuberkuliozės).

Jeigu žmogus nekvėpuoja, pradedamas kvėpavimo ir kraujotakos palaikymas ir (ar) atkūrimas atliekant 30 krūtinės ląstos paspaudimų ir 2 įpūtimus (gaivinimo santykis 30:2) ir t.t. Paspaudimų greitis – mažiausiai apie 100 kartų per minutę, bet ne daugiau kaip 120 kartų per minutę, paspaudimų gylis – ne mažiau kaip 5 cm, bet ne daugiau kaip 6 cm; du įpūtimai neturėtų užtrukti ilgiau kaip 5 sekundes.

Visuomenės sveikatos specialistė, vykdanti sveikatos priežiūrą mokykloje, Indrė Budrevičiūtė

Parengta pagal http://smlpc.lt/media/file/Skyriu_info/Naudingi_patarimai/Pirmosios_pagalbos_reiksme.pdf