LYTIŠKAI PLINTANČIOS INFEKCIJOS IR JŲ PREVENCIJA

By 2021-06-1817 balandžio, 2023Aktualijos, ŽIV/AIDS ir LPI

Lytiškai plintančiomis infekcijomis (toliau – LPI) dažniausiai užsikrečiama lytinių santykių (vaginalinių, oralinių arba analinių) metu. Buitiniu keliu, ypač laikantis higienos reikalavimų, LPI neužsikrečiama.Dauguma LPI (sifilis, gonorėja, chlamidiozė ir kt.) yra pagydomos.

Virusų sukeliamos infekcijos (ŽIV infekcija, herpesas, genitalijų karpos ir kt.) yra lėtinės ir neišgydomos, tačiau jų eigą galima kontroliuoti. Užsikrėtus LPI, ligos požymiai ne visada atsiranda iš karto. Kartais jie pasireiškia po savaitės, mėnesio ar ilgesnio laiko, o kartais požymių visai nebūna.

Pagrindiniai LPI simptomai yra:

  • išskyros iš šlapimo – lyties organų (moterims jų pagausėja), jų spalva įvairi – nuo geltonai žalsvos iki permatomos;
  • skausmingas ar deginantis jausmas šlapinimasis;
  • baltos apnašos varpoje, vaginoje ar burnoje;
  • bėrimai lyties organų srityje;
  • padidėję kirkšnių limfmazgiai;
  • skausmingumas kapšelyje, pilvo apačioje;
  • kraujo pasirodymas po lytinių santykių.

Visai negydomos ar netinkamai gydomos jos gali sukelti ilgalaikius, ar net nepranykstančius sveikatos pakitimus, pvz., nevaisingumą. Nėštumo metu LPL galima užkrėsti dar negimusį kūdikį. Užsikrėtusi motina gali perduoti infekciją savo vaikui gimdymo metu.

Kai kurios LPI gali neturėti simptomų, todėl jas tiksliai diagnozuoti galima tik specialiais tyrimais. LPI tyrimui atlikti imamas mėginys (paimama išskyrų) iš varpos, vaginos ar gimdos kaklelio, kartais iš burnos, išeinamosios angos. Kai kurioms infekcijoms (pvz. sifilio, ŽIV ir kt.) išsiaiškinti imamas kraujas iš venos.

LPI plitimo veiksniai:

  • Nesaugaus seksualinio elgesio „mados“: per anksti pradėtas lytinis gyvenimas, dažna partnerių kaita.
  • Jauni žmonės dažnai lytinių santykių metu nenaudoja apsaugos priemonių (prezervatyvų).
  • Didesnė dalis moterų ir merginų yra susirūpinusios, kad nepastotų, todėl vartoja kontraceptinius medikamentus, mažai kreipdamos dėmesio saugiam lytiniam gyvenimui.
  • Tradicinių normų ir draudimų susilpnėjimas.
  • Tėvų įtakos vaikams sumažėjimas, požiūrio į lyties normą pokyčiai, alkoholis, narkotikai, prostitucija.
  • Ligų sukėlėjų atsparumo vaistams padidėjimas, savigyda, nepakankamas infekcinių židinių išaiškinimas.
  • Sumažėjęs dėmesys pirminei profilaktikai, budrumo stoka.
  • Nepakankamas jaunų žmonių lytinis ugdymas.

Lytiškai plintančių infekcijų profilaktika

Patikimiausias būdas išvengti lytiškai plintančių infekcijų – tai susilaikyti nuo lytinių santykių ar turėti ilgalaikius abipusiai monogaminius lytinius santykius su asmeniu, kuris žino, kad nėra infekuotas. Riziką užsikrėsti lytiškai plintančiomis infekcijomis sumažina prezervatyvų naudojimas lytinių santykių (vaginalinių, oralinių, analinių) metu.

Neįprastos išskyros iš lyties takų, pūslelės ar opos, bėrimai, niežulys – tai signalas susilaikyti nuo lytinių santykių ir nedelsiant apsilankyti pas gydytoją. Asmuo, vieną kartą persirgęs sifiliu, gonorėja, chlamidioze ir kt. LPI, gali užsikrėsti vėl.

Pasakykite savo partneriui, jei įtariate ar žinote, kad esate užsikrėtę. Tai padaryti ne visada lengva. Bet visiškai tikėtina, kad partneris pirmasis užkrėtė jus, ir gali būti, kad jis užkrečia jus pakartotinai, pats to nežinodamas.

Šiaulių rajono savivaldybės visuomenės sveikatos biuro visuomenės sveikatos specialistė, vykdanti visuomenės sveikatos stiprinimą, Viktorija Strazdinienė