Pirmoji pagalba gali tapti lemtingu žingsniu, siekiant išgelbėti žmogaus gyvybę, tačiau tikrai ne kiekvienas žino kaip suteikti pirmą pagalbą. Pagalba būtina suteikti: apsinuodijus, nudegus, gavus šilumos smūgį, nušalus, užspringus, nualpus, esant kaulų ir minkštųjų audinių sužalojimams, netekus sąmonei ir sustojus kvėpavimui.
KELETAS PATARIMŲ KAIP SUTEIKTI PIRMĄJĄ PAGALBĄ SKIRTINGOSE SITUACIJOSE
Apsinuodijimas
Būtina išsiaiškinti kuo žmogus apsinuodijo. Apsinuodijimui maistu būdinga: pykinimas, vėmimas; spazminiai, raižantys pilvo skausmai; stiprus viduriavimas; skausmas skrandžio plote (duobutėje). Rečiau: galvos skausmas, karščiavimas; užsitęsus viduriavimui ir vėmimui, dėl didelės dehidratacijos gali sutrikti sąmonė.
Pirmoji pagalba
Apsinuodijusiam žmogui reikia gulėti ir ilsėtis. Duokite gerti daug negazuoto mineralinio ar kito vandens, silpnos juodos arbatos ir dubenį, jei žmogus vemia. Jei nukentėjusysis (ypač vaikas) neteko daug skysčių, dėl vėmimo negali gerti, tokį žmogų būtina pristatyti į ligoninę.
Gautas šilumos smūgis
Šilumos smūgio požymiai: galvos skausmas, svaigimas; pykinimas, šleikštulys (kartais vėmimas); paraudusi, sausa ir karšta oda; prakaitavimo nebuvimas; dažnas ir stiprus pulsas; nemalonūs pojūčiai visame kūne; aukštesnė nei 40oC kūno temperatūra; sąmonės temimas.
Pirmoji pagalba
Skubiai vėsinkite nukentėjusįjį (perneškite į vėsią vietą arba padarykite pavėsį);
Kvieskite Greitąją medicininę pagalbą (tel. 112)
Atlaisvinkite nukentėjusiojo drabužius, liekite ant jo vandenį, aktyviai vėdinkite;
Sąmoningam nukentėjusiajam duokite išgerti bent stiklinę vandens (lėtai);
Jei nukentėjusysis prarado sąmonę, įvertinkite jo kvėpavimo takų praeinamumą, kvėpavimą, kraujotaką (gaivinimo ABC taisyklė) ir teikite reikiamą pagalbą (gaivinkite).
Dalinis užspringimas
Užspringęs žmogus išlieka sąmoningas, gali kosėti ir kalbėti.
Pagalba
Stebėkite užspringusį žmogų, nepalikite jo.
Skatinkite nukentėjusįjį kuo dažniau ir stipriau kosėti. Kosulys – geriausias svetimkūnio pašalinimo iš kvėpavimo takų būdas.
Nedarykite Heimlicho manevro.
Netrankykite į tarpumentę.
Jei tokia būklė užsitęsė, kvieskite greitąją pagalbą.
Visiškas užspringimas
Užspringęs žmogus rodo visų suprantamą užspringimo ženklą – nykščiu ir rodomuoju pirštu apkabina kaklą. Kosulys silpnas, neveiksmingas. Kvėpuojant atsiranda švilpesys. Nukentėjusysis negali kalbėti. Pradeda mėlti. Netenka sąmonės.
Pagalba
Penkis kartus suduokite į tarpumentę.
Jei nukentėjusysis vis dar užspringęs, atlikite Heimlicho manevrą.
Nudegimas
Dažniausia nemirtinų nudegimų priežastis – nelaimingi atsitikimai buityje – nusiplykinimai (verdančiu vandeniu, kava, riebalais) ir nudegimai (garais arba prisilietus prie karštų paviršių).
Pirmoji pagalba
– greitai atvėsinkite nudegusią vietą vėsiu (18-20oC) vandeniu, geriausia, silpnai tekančia vėsaus vandens srove (dušas, laistytuvo žarna ir pan.). Vėsinama tol, kol nukentėjusis nustojus vėsinti nebejaučia skausmo;
– dar vėsinant nuimkite apyrankes, žiedus, laikrodžius ar kitus daiktus, kurie prasidėjus tinimui, galėtų spausti nudegusią vietą;
– švariai aptvarstykite žaizdą. Didelius plotus laisvai pridenkite švaria paklode ar rankšluosčiu. Nelupkite pridegusių prie odos rūbų, išskyrus, smilkstančius.
– Kvieskite Greitąją medicinos pagalbą.
- Nepradurkite, neprakirpkite, kitaip nepažeiskite dėl nudegimo atsiradusių pūslių.
- Griežtai draudžiama nudegusias vietas tepti tepalais, losjonais, riebalais.
- Nedėkite ledo tiesiai ant žaizdos (gresia nušalimas).
Kaulų ir minkštųjų audinių sužalojimai
Pasitaikius kaulų ir minkštųjų audinių sužalojimams reikia įtvertinti sužalotą vietą (imobilizuoti).
Įtvarui galite panaudoti įvairias lenteles, lazdas, surištas medžių šakeles, kartoną, standžiai susuktus laikraščius ir pan.
Pagrindinės imobilizacijos taisyklės:
– Įtveriami abipus lūžio esantys sąnariai;
– Imobilizuojant sąnarį, įtveriamos abipus esančios kūno dalys;
– Naudodami standžius, kietus įtvarus, po jais padėkite paklotą;
– Įtvaro nedėkite ant žaizdos;
– Sužalota galūnė imobilizuojama tokios padėties, kokios ji rasta. Ji nejudinama, netempiama, nelenkiama;
– Galūnės kraujotaka tikrinama prieš ir po mobilizacijos;
– Jei galūnė tirpsta, mėlsta ar šąla, truputi atpalaiduokite įtvarą;
– Sužalotą vietą šaldykite;
– Jei įmanoma, pakelkite sužalotą galūnę aukščiau širdies lygio;
– Suteikę pirmąją pagalbą, nukentėjusįjį skubiai vežkite į gydymo įstaigą.
Nei vienas iš mūsų negalime numatyti, kur laukia nelaimė, todėl privalome būti pasiruošę įvairioms gyvenimo situacijoms. Tam ruošėsi ir praktiškai bandė suteikti pirmąją pagalbą kartu su visuomenės sveikatos specialiste Bazilionų mokyklos – daugiafunkcio centro bei Voveriškių mokyklos 2 ir 3 klasių mokiniai. Mokiniai išmoko paguldyti nesąmoningą žmogų į stabilią padėtį, išbandė pagrindinius gaivinimo principus, sužinojo kokių veiksmų imtis nusibrozdinus, pradėjus kraujuoti nosiai, susižeidus minkštuosius audinius ar kaulus ir kt.
Pirmoji medicinos pagalba – tai pirmas žingsnis siekiant padėti sau ir kitiems operatyviai bei tikslingai sureaguoti tokiais atvejais, kai gresia pavojus žmogaus gyvybei.
Visuomenės sveikatos specialistė, vykdanti sveikatos priežiūrą ugdymo įstaigose, Asta Stonytė – Kožiteva
