Vasara – puikus metas, suteikiantis galimybę mėgautis šildančiais ir džiaugsmą keliančiais saulės spinduliais. Tačiau, visuomenės sveikatos specialistų teigimu vertėtų saikingai mėgautis saulės spinduliais.
Saulės spinduliai sužadina įvairias teigiamas biologines žmogaus organizmo reakcijas, jie veikia mūsų nuotaiką, todėl saikingas buvimas saulėje gali padėti išvengti sezoninės depresijos. Be to, saulė grūdina mūsų organizmą. Mažos ultravioletinių spindulių (UV) dozės mums būtinos, kad gerai jaustumėmės ir vyktų vitamino D sintezė. Jis taip ir vadinamas – „saulės“ vitaminu, nes net iki 90 proc. jo pasigamina veikiant saulei ir tik 10 proc. vitamino D gauname su maistu.
Šis vitaminas skatina kalcio apykaitą, taigi ir kaulų augimą, sumažina riziką susirgti daugeliu ligų, pavyzdžiui, alergija, gripu, diabetu, tuberkulioze, nutukimu, hipertenzija, išsėtine skleroze, inkstų bei širdies ir kitomis ligomis.
Tačiau deginimasis tiesioginėje saulėje ar dirbtiniuose šaltiniuose visada yra rizikingas. Absoliučiai saugus deginimasis neegzistuoja, nes degindamiesi gaunate tam tikrą UV spindulių kiekį ir visada rizikuojate nudegti. Dažnai neįvertinamas kenksmingas saulės spindulių poveikis, persistengiama deginantis, nes paprasčiausiai nežinoma, kuo skiriasi įdegis ir nudegimas. Kuo daugiau per gyvenimą žmogus gauna ultravioletinių spindulių, tuo didesnė tikimybė susirgti odos vėžiu.
Prasidėjus šiltajam metų sezonui daugelis skubame pasideginti, bet pamirštame, kad po žiemos mūsų oda būna jautresnė tiesioginiams saulės spinduliams ir galime ją stipriai nudeginti. Kad taip nenutiktų patariama naudoti apsaugos priemones, bet atsiminkime tai, kad specialūs apsauginiai kremai ir losjonai nuo saulės skirti ne tam, kad galėtumėte ilgiau joje būti, bet tam, kad apsaugotų mus nuo tiesioginių saulės spindulių.
Į ką svarbu atkreipti dėmesį? Įdėmiai stebėkite savo odą ir dėmes joje, kurios:
- Keičia dydį, spalvą ir / ar formą;
- Atrodo kitaip nei kitos;
- Yra asimetriškos ar nelygiais kraštais;
- Yra didesnės nei 6 mm skersmens;
- Pleiskanoja ir yra šiurkščios;
- Yra kelių spalvų;
- Niežti;
- Yra kraujuojančios ar šlapiuojančios;
- Turi perlamutrinį atspalvį;
- Atrodo kaip žaizdos, tačiau negyja.
Jeigu pastebite du ar daugiau požymių, neatidėliokite ir skubiai apsilankykite pas gydytoją. Taip pat atminkite, kad esant vėžiniam odos pažeidimui, galite ir nejausti skausmo.
Odos nudegimai
Odos nudegimai saulėje kyla dėl pernelyg didelio ir ilgo ultravioletinių spindulių (UV) poveikio, t. y. odos pažeidimo laipsnis ir saulės nudeginimo simptomai tiesiogiai priklauso nuo laiko, praleisto po UV spinduliais, ir gauto jų kiekio.
Dažniausiai pirmieji simptomai būna skausmas ir odos paraudimas. Esant stipresniems nudegimams iškyla pūslės, atsiranda vandeningų žaizdų. Gilesnius nudegimus patiria žmonės, sergantys bet kokia virusine infekcija (UV spinduliavimas gali neigiamai paveikti imunitetą), vartojantys alkoholinius gėrimus. Nudegimo simptomai pasireiškia kelios valandos po deginimosi ir stipriausiai jaučiami po paros.
Silpni nudegimai paprastai pastebimi praėjus kelioms valandoms (nuo 3 iki 7 val.) nuo saulės spindulių veikimo tose kūno vietose, kurios nebuvo apsaugotos drabužiais arba apsauginiu kremu. Pažeista oda tampa sausa, pleiskanoja, ima peršėti. Ilgiau pabuvus saulėje sunkesni simptomai gali pasireikšti ir po 12–14 val. (nudegimo simptomų pasireiškimo pikas).
Saulės nudegimai taip pat gali sukelti kitus sisteminius sveikatos sutrikimus:
- karščiavimą, drebulį,
- galvos skausmus,
- pykinimą,
- silpnumą,
- galvos svaigimą.
Panašūs ir šilumos smūgio simptomai.
Pirmoji pagalba nudegus
Pastebėjus pirmuosius simptomus būtina apsirengti ir pasislėpti pavėsyje ar pastate. Nedidelius nudegimus saulėje gydyti reikėtų pirmiausia uždedant šaltus kompresus arba kitu būdu atšaldant nudegusį odos plotą (pvz., apvynioti pažeistą vietą drėgna audinio skiaute, uždėti ledo gabaliukų, įvyniotų į rankšluostį ar paklodę). Šaldyti nudegusią saulėje odą reikia apie 20–30 minučių. Būtina vartoti daug skysčių. Jei nudegimai yra stipresni, reikia kreiptis į medicinos įstaigą.
Odos nudegimų saulėje prevencija
Apsauginiai kremai nuo saulės – dar vienas apsaugos nuo saulės spindulių būdas. Rinkitės tą priemonę, kurioje esančios medžiagos apsaugotų nuo UV-B ir UV-A spindulių, taip pat kad būtų pakankamai aukštas apsaugos koeficientas (apsaugos nuo saulės faktorius – SPF) – jis turi būti ne mažesnis nei 30. Kasdienei apsaugai tinka apsaugos priemonė su SPF 15, o būdami saulėkaitoje – paplūdimyje ar lauke – rinkitės SPF 30-50+ ir būtinai apsaugančius nuo UVA ir UVB spindulių.
Esant labai kaitriai saulei, jautriai odai ir vaikų odos priežiūrai rekomenduojama naudoti 50 SPF turinčius kremus. Be viso to, kremas turėtų būti atsparus vandeniui, o sudėtyje neturi būti nereikalingų aromatizatorių ir konservantų. Norint išvengti nemalonių pasekmių, po deginimosi rekomenduojama tepti odą drėkinamuoju kremu.
Nereikėtų pamiršti ir lūpų priežiūros. Lūpų oda yra plona ir paprastai stipriai nukenčia nuo nudegimų saulėje, nuo bendro saulės ir vėjo poveikio greitai išdžiūsta, o pernelyg didelis saulės spindulių kiekis gali išprovokuoti lūpų pūslelinę. Todėl rekomenduojama naudoti specialias apsaugines priemones lūpoms.
Nepamirškite ir akinių nuo saulės – nešioti juos pavasarį ir vasarą turi tapti įpročiu. Akiniai nuo saulės būtinai turi būti su specialiu apsauginiu ultravioletinių spindulių filtru, o apie tai turi būti nurodyta akinių ženklinime, pvz., UV 400.
Šiaulių rajono savivaldybės visuomenės sveikatos biuro specialistai primena, kad norint išvengti nudegimų, svarbu degintis saikingai, o ruošiantis saulės vonioms, nepamiršti pasirūpinti priemonėmis, kurios padės apsaugoti jūsų odą nuo nudegimo.
Šiaulių rajono savivaldybės visuomenės sveikatos biuro visuomenės sveikatos specialistė, vykdanti visuomenės sveikatos stiprinimą, Viktorija Strazdinienė