Gimdos kaklelio vėžys prasideda, kai normalios gimdos kaklelio gleivinės epitelio ląstelės pakinta ir ima nekontroliuojamai daugintis. Susiformuoja ląstelių sankaupa, kuri vadinama naviku. Navikas gali būti piktybinis arba gerybinis. Piktybinis navikas gali išplisti į kitus organus. Gerybiniai navikai paprastai neišplinta.
Iš pradžių ląstelės pakinta, pasidaro nenormalios, tačiau jos dar nėra vėžinės. Mokslininkai įsitikinę, kad nuo kai kurių nenormaliai pakitusių ląstelių ir prasideda visa eilė lėtų pokyčių, kurie gali sukelti vėžį. Dalis nenormalių ląstelių išnyksta savaime, tačiau iš likusių gali išsivystyti vėžys. Tai gali trukti net 10–20 metų, kol galų gale išsivysto vėžys. Kitaip tariant, ląstelių pokyčiai, kol išsivysto piktybinis navikas, yra ikivėžiniai.
Jeigu ikivėžinės ląstelės virsta tikrosiomis vėžinėmis ląstelėmis ir plinta gilyn į gimdos kaklelį ar kitus audinius bei organus, liga vadinama gimdos kaklelio vėžiu.
Gimdos kaklelio vėžio simptomai ir požymiai
Daugelis moterų nejaučia jokių ikivėžinių pokyčių ar simptomų ir net neįtaria, kad gimdos kaklelyje išsivystė ankstyvų stadijų vėžys. Kol vėžys neišplinta į kitus audinius ar organus, paprastai nebūna jokių simptomų. Tačiau simptomų gali atsirasti ir dėl kitų ligų, ne tik dėl vėžio.
Gimdos kaklelio vėžiui ar displazijai būdingi šie simptomai ar požymiai:
- kraujo dėmės ar lengvas kraujavimas tarp mėnesinių arba joms pasibaigus;
- ilgesnės nei įprastai mėnesinės ir gausesnis kraujavimas;
- kraujavimas po lytinio akto, makšties praplovimo ar ginekologo apžiūros;
- skausmas lytinio akto metu;
- kraujavimas pasibaigus menopauzei;
- gausesnės makšties išskyros.
Apie bet kurį iš minėtų šešių simptomų reikia pasakyti gydytojui. Jeigu atsiranda tokių simptomų, apie juos būtina papasakoti gydytojui, net jei išaiškėtų, kad tai ne tokių sunkių ligų simptomai. Kuo anksčiau ikivėžiniai ląstelių pakitimai ar vėžys nustatomi ir gydomi, tuo daugiau galimybių neleisti vėžiui pasireikšti arba jį pagydyti.
Ikivėžiniai ląstelių pakitimai paprastai nesukelia jokių simptomų. Būtent todėl labai svarbu reguliariai atlikti onkocitologinius gimdos kaklelio tepinėlių tyrimus.
Gimdos kaklelio vėžio rizikos veiksniai
Rizikos veiksnys yra tai, kas didina tikimybę susirgti vėžiu. Nors rizikos veiksniai dažnai turi įtakos vėžio atsiradimui, tačiau daugelis jų tiesiogiai vėžio nesukelia. Vieni žmonės, veikiami net kelių rizikos veiksnių, vėžiu neserga, o kiti, be jokių rizikos veiksnių, gali susirgti.
Veiksniai, didinantys riziką susirgti gimdos kaklelio vėžiu:
- Žmogaus papilomos viruso (ŽPV) infekcija. Tai svarbiausias rizikos veiksnys išsivystyti gimdos kaklelio vėžiui. Šiuo virusu dažniausiai užsikrečiama per lytinius santykius. Žmogaus papilomos viruso yra įvairių tipų arba atmainų, kai kurios atmainos labai susiję su tam tikromis gimdos kaklelio vėžio rūšimis. ŽPV vakcinos apsaugo nuo konkrečių tipų viruso.
- Imuninės sistemos nepakankamumas. Moterims, kurių silpna imuninė sistema, didesnė rizika susirgti gimdos kaklelio vėžiu. Imuninė sistema gali nusilpti nuo kortikosteroidinių preparatų, po organų transplantacijos, gydant kitas vėžio rūšis arba užsikrėtus žmogaus imunodeficito virusu (ŽIV), kuris sukelia įgyto imunodeficito sindromą (AIDS).
- Pūslelinė (herpesas). Moterims, sergančioms lytinių organų pūsleline, didesnė rizika susirgti gimdos kaklelio vėžiu.
- Rūkymas. Rūkančių moterų tikimybė susirgti gimdos kaklelio vėžiu dukart didesnė nei nerūkančiųjų.
- Amžius. Merginoms iki 15 metų gimdos kaklelio vėžys pasireiškia retai. Rizika ima didėti vėlyvoje paauglystėje ir tokia išlieka beveik iki 40 metų. Vyresnėms nei 40 metų moterims rizika taip pat išlieka, todėl joms būtina ir toliau reguliariai profilaktiškai tikrintis dėl gimdos kaklelio vėžio, t. y atlikti PAP ir ŽPV tyrimus.
- Rasė. Gimdos kaklelio vėžys yra labiau paplitęs tarp juodaodžių, ispanių ir Amerikos indėnių.
- Geriamieji kontraceptikai. Kai kurie moksliniai tyrimai rodo, kad geriamieji kontraceptikai (dažniausiai kontraceptinės piliulės) gali būti susiję su padidėjusia gimdos kaklelio vėžio rizika.
Gimdos kaklelio vėžio prevencija
Gimdos kaklelio vėžio dažnai galima išvengti reguliariai tikrinantis ir atliekant PAP testus. Šios patikros padeda gydytojams aptikti pirmuosius ikivėžinius pakitimus ir pradėti juos gydyti. Apsisaugoti nuo ikivėžinių pakitimų – tai nepasiduoti galimiems rizikos veiksniams:
- susilaikyti nuo ankstyvų lytinių santykių (iki vėlyvos paauglystėje ar dar ilgiau);
- riboti lytinių partnerių skaičių;
- vengti lytinių santykių su daug partnerių turėjusiais asmenimis;
- vengti lytinių santykių su asmenimis, užsikrėtusiais genitalijų karpomis ar sergančiais kitomis pavojingomis ligomis;
- lytinių santykių metu naudotis prezervatyvais, kurie saugo nuo nepageidaujamo nėštumo ir mažina riziką užsikrėsti ŽPV infekcija. Prezervatyvai taip pat apsaugo nuo ŽIV ir genitalijų pūslelinės;
- mesti rūkyti.
PAP testas yra dažniausiai taikomas tyrimo metodas. Jo tikslas – nustatyti, ar yra pakitusių ląstelių, kurios gali sukelti gimdos kaklelio vėžį. Mokslininkai pastebėjo, kad derinant PAP ir ŽPV tyrimus, gaunami tiksliausi rezultatai. Rekomenduojama atliekant skrininginę gimdos kaklelio vėžio patikrą moterims virš 29 metų PAP ir ŽPV testus naudoti kartu.
Dėl nemokamos vakcinacijos nuo ŽPV infekcijos reikia kreiptis į savo šeimos gydytoją. Vyresni asmenys nuo ŽPV infekcijos gali pasiskiepyti savo lėšomis.
Šiaulių rajono savivaldybės visuomenės sveikatos biuro visuomenės sveikatos specialistė, vykdanti visuomenės sveikatos stiprinimą, Viktorija Strazdinienė
