PSICHOLOGINIS NĖŠTUMAS – KAS TAI?

Pripažįstama, kad nėštumas yra vienas iš svarbiausių ir gyvenimą pakeičiančių įvykių, kurį patiria moteris ir jos artimieji (Carlsson ir Mattsson, 2018). Tai procesas, pasižymintis ypatinga moters sąveika su vaisiumi, padidėjusiu moters jautrumu, kuomet yra sutrikdoma biopsichosocialinė pusiausvyra, keičiasi vaidmenys šeimoje ir darbe. Nėštumo metu keičiasi ne tik moters kūno fiziologija, tačiau vyksta ir psichologiniai pokyčiai. Moteris gali patirti įvairias emocijas ir jausmus, susijusius su vykstančiais pokyčiais, pavyzdžiui, džiaugsmą, pyktį, pasibjaurėjimą, baimę, nerimą ar depresiškumą. Tarp įvairiausių psichoemocinių būsenų, kurios gali ištikti moterį, melagingas nėštumas išsiskiria savo realizmu, tik laimei yra gana retas susirgimas.

Pseudonėštumas – patologinė psichikos būsena, kai galima pastebėti visus tikro nėštumo simptomus, atsirandančius po nevaisingo lytinio akto. Kaip bebūtų keista, gyvūnai šią būseną jaučia žymiai dažniau, nei kad moterys. Moterims tai gali atsitikti vienąkart per gyvenimą.

Psichologinio nėštumo požymiai

Psichologinio nėštumo požymius labai sunku atskirti nuo tikrųjų nėštumo požymių:

  • Toksikozė,
  • Silpnumas,
  • Nuotaikų kaita,
  • Menstruacijų nebuvimas ar jų nereguliarumas,
  • Padidėjęs pilvas – gimdos padidėjimas arba poodinio audinio sustorėjimas,
  • Krūtų padidėjimas,
  • Priešpienio atsiradimas,
  • Vaisiaus judesių jautimas ir t.t.

Dažniausiai psichologinis nėštumas trunka ne daugiau nei tris mėnesius.

Psichologinio nėštumo priežastys

Aukščiau išvardintų simptomų atsiradimas siejamas su gausia hormonų gamyba. Toks hormonų padidėjimas būdingas esant tikram nėštumui. Tik šiuo atveju veikia ne apvaisinimas, bet stresinė būsena, nerimas, emociniai protrūkiai ir pan.

Būtent psichologiniai faktoriai, t.y. nervinės veiklos sutrikimas, iššaukia endokrinines ginekologines priežastis. Moteris taip stipriai nori pastoti ir tapti motina, kad tai labai paveikia jos psichoemocinę būseną. Tokiu atveju jos įsitikinimą nėštumu mažai kas gali pakeisti.

Patologinę būseną yra linkusios patirti šios moterų grupės:

  • moterys, turėjusios persileidimą arba netekusios jau gimusio vaiko;
  • moterys, turinčios jautrią nervinę sistemą ir nestabilią psichiką;
  • moterys, kenčiančios nuo nevaisingumo, ypač tos, kurios vis nesėkmingai bando pastoti.

Kai kurie tyrėjai mano, kad dažniau psichologinį nėštumą gali patirti didesniame skurde gyvenančios, žemesnį išsilavinimą turinčios, seksualinę prievartą vaikystėje patyrusios ar santykiuose su partneriais problemų turinčios moterys.

Norėdami nustatyti, ar moteris patyrė psichologinį nėštumą, gydytojai paprastai įvertins simptomus, atliks dubens organų ir ultragarso tyrimą. Dubens organų ir ultragarso tyrimo metu nematyti vaisiaus, nėra girdimas jo širdies plakimas, tačiau gimda gali būti padidėjusi, o gimdos kaklelis – suminkštėjęs.

Psichologinis nėštumas būdingas ir vyrams

Psichologinį nėštumą gali išgyventi ir vyrai, susitapatinę su nėščiomis partnerėmis. Vyrų psichologinio nėštumo simptomai panašūs į moterų: pykinimas, svorio priaugimas, nugaros skausmai ir kt. Be to, vyrai patiria įvairių virškinimo, psichologinių sutrikimų (sutrikęs miegas, nuotaikų kaita ir kt.).

Dažniausiai psichologinį nėštumą išgyvena jauni iki 30 m. vyrai, besilaukiantys pirmojo kūdikio, sukūrę su partnere harmoningus santykius ir itin jautriai išgyvenantys patį nėštumo faktą. Psichologinį nėštumą vyrams sukelia stiprus nerimas dėl partnerės ir būsimo kūdikio, kaltės jausmas, kad visus nėštumo iššūkius tenka patirti partnerei.

Svarbu suprasti problemą, kurią kenčia žmogus, nepriimti radikalios pozicijos, neigiančios jo nėštumo realumą ir įtikinti jį kreiptis į terapeutą, kuris padėtų jam valdyti savo padėtį.

Šiaulių rajono savivaldybės visuomenės sveikatos biuro visuomenės sveikatos specialistė, vykdanti visuomenės sveikatos stiprinimą, Viktorija Strazdinienė

Leave a Reply

Šrifto dydžio keitimas
Kontrastas