KAITINAMIEJI TABAKO GAMINIAI KELIA NAUJUS IŠŠŪKIUS

Maždaug 50 proc. rūkančiųjų miršta per anksti, vidutinis rūkantysis dėl to praranda 14 gyvenimo metų. Tabako vartojimas yra viena pagrindinių išvengiamos mirties priežasčių, nes yra modifikuojamas ir galima išvengti jo sukeliamos žalos širdies ir kraujagyslių sistemai. Cigarečių dūmuose yra apie 7000 cheminių medžiagų, įskaitant nikotiną, dervas, anglies monoksidą (CO), kurios veikia širdies ir kraujagyslių sistemą, didina širdies susitraukimų dažnį, skatina uždegimines reakcijas, trombų formavimąsi ir mažina didelio tankio lipoproteinų („gerojo cholesterolio“) kiekį kraujyje.

Kaitinamieji tabako gaminiai (angl. Heated tobacco products) – naujai atsirandanti tabako gaminių klasė, kuri yra pateikiama, kaip potencialiai saugesnė ar kelianti mažesnes rizikas.

Yra keturi kaitinamojo tabako įrenginių tipai, priklausomai nuo to, kokiu būdu yra kaitinamas tabakas, kad nikotinas patektų į vartotojo plaučius. Kaitinamojo tabako įrenginiai, kaitina tabaką žemesnėje temperatūroje, todėl kinta kenksmingų medžiagų koncentracija ir cheminių medžiagų sudėtis. Anglies monoksidas (CO, bespalvės, bekvapės, beskonės, degios, paprastai lengvesnės už orą ir labai toksiškos dujos) labiausiai kenkia plaučiams bei širdies ir kraujagyslių sistemai. Mokslininkai palygino, jog  CO koncentracija kaitinamojo tabako įrenginiuose yra beveik 100 kartų mažesnė negu cigaretėse. Manoma, jog tokia žema koncentracija išsiskiriančiame aerozolyje gali būti dėl kaitinamojo mechanizmo ir žemos degimo temperatūros. Lyginant su įprastinėmis cigaretėmis, nikotino kiekis kaitinamojo tabako dūmuose sudaro 70-80 proc. Pagal farmakokinetines savybes nikotinas, išsiskiriantis iš kaitinamojo tabako įrenginių, pasiekia panašią koncentraciją, kaip ir įprastinės cigaretės žmogaus organizme. Nepaisant to, šiuo metu nėra pakankamai įrodymų, kad šie gaminiai būtų mažiau kenksmingi nei cigaretės, o susirūpinimą kelia tiek ilgalaikis, tiek trumpalaikis kaitinamųjų tabako gaminių poveikis tiek juos vartojančio asmens, tiek aplinkinių sveikatai.

Išsiskiriančios kenksmingos medžiagos rūkant turi poveikį ne tik rūkančio asmens, bet ir aplinkinių sveikatai. Nors pastaruoju metu buvo griežtinami įstatymai, ribojantys rūkymą viešosiose vietose, tačiau aplinkoje esantys tabako dūmai paveikia net 40 proc. vaikų ir 35 proc. nerūkančių suaugusiųjų visame pasaulyje. Nors kaitinamojo tabako įrenginiai kenksmingų medžiagų išsiskiria mažiau, tai nereiškia, jog jų nėra.

Lietuvoje kas dešimtas tiriamasis (10 proc.) nurodė, kad yra bandęs kaitinamojo tabako gaminius. Tuo tarpu, ES šis skaičius kur kas mažesnius – 6 proc. Kaitinamuosius tabako gaminius dažniau rūko jaunesni 15-24 metų jaunuoliai – vieną ar du kartus juos bandė 11 proc., o tarp vyriausių tyrimo dalyvių (55 m, ir vyresni) tokių buvo 3 proc.

Priklausomybė nuo nikotino yra lėtinė liga su pasikartojančiais atkryčiais, tad ir metimas rūkyti yra ne vienkartinis veiksmas ar įvykis, bet ilgas procesas, galintis trukti mėnesius ar metus. Bandantieji mesti rūkyti palaipsniui praeina šio proceso etapus, kurių metu keičiasi požiūris į savo rūkymą ir metimą rūkyti.

Informaciją parengė visuomenės sveikatos specialistė, vykdanti visuomenės sveikatos stiprinimą, Lina Norkienė

Leave a Reply

Šrifto dydžio keitimas
Kontrastas