TARPASMEMINIAI SANTYKIAI SU MAMA NĖŠTUMO LAIKOTARPIU

Motinystės tapsmas – tai viena reikšmingiausių patirčių moters gyvenime, kurios metu moteris praplečia ir pagilina savo identiteto jausmą. Šiuo laikotarpiu moterys patiria didelį asmeninį augimą dėl nėštumo, integruoja savo naujas vertybes kaip būsimos motinos ir suteikia joms prasmę. Besilaukiančios moterys yra laikomos itin pažeidžiama grupe, kurioje dažnai patiriami psichologiniai sunkumai, galintys turėti įtakos pačios moters sveikatai, besivystančio kūdikio gimimo svoriui, priešlaikiniam gimdymui, paties gimdymo trukmei ir kt. Dažniausi patiriami psichologiniai sunkumai – stresas ar nerimas nėštumo metu – yra siejami su kūdikio vystymusi bei motinystės tapsmo ypatumais: nėštumo priėmimu, identifikacija motinos vaidmenyje, gebėjimu įsivaizduoti savo besivystantį kūdikį.

Palaikomi artimi santykiai yra labai svarbūs kiekvienam žmogui ir gali padėti jam stiprinti savęs vertinimą, bendrą asmens gyvenimo kokybę. Tokie santykiai gali padėti susidoroti su emociniu distresu, sumažinti depresinių simptomų raišką, gerinti asmens savęs suvokimą bei asmens fizinę sveikatą. Kaip ir visiems žmonėms, besilaukiančioms moterims tarpasmeniniai santykiai yra labai svarbūs. Siekiant pagerinti ar stiprinti besilaukiančios moters psichologinę savijautą, vienas svarbiausių aspektų yra palaikomi geri santykiai su artimaisiais. Artimųjų suteikiama reikalinga informacija tais atvejais, kai moteris jaučia stresą, yra svarbi moters žinioms plėsti bei susipažinti su galimais ir vykstančiais pokyčiais. Rodomas rūpestis, empatija, meilė, pasitikėjimas bei pagalba, suteikiamos reikalingos paslaugos ar finansinė parama besilaukiančiai moteriai gali užtikrinti saugumo, artimumo jausmą, mažinti patiriamą nerimą, stresą, sumažinti depresijos vystymosi riziką bei pagerinti bendrą gyvenimo kokybę. Visgi labai svarbu atsižvelgti į tai, kad besilaukiančiai moteriai svarbiausi su artimiausiais žmonėmis – romantiniu partneriu, draugais, šeima, ypač su savo pačios mama. Suteikiama informacija, pasidalijimas patirtimi, jaučiama parama ir rūpestis iš pačios besilaukiančios moters mamos skatina teigiamus jausmus dėl savo nėštumo, kurie gerina moters nėštumo priėmimo jausmą bei identifikaciją motinos vaidmenyje.

Besilaukiančios moters emocinis ryšys su jos pačios mama formuojasi dar prenataliniu laikotarpiu. Šis ryšys dar labiau sustiprėja jai gimus ir yra palaikomas bei stiprinamas visą gyvenimą. Emocinis ryšys tarp motinos ir kūdikio turi įtakos būsimiems vaiko santykiams, o taip pat skatina geresnį suvokimą apie save ir kitus. Būtent stiprus emocinis ryšys ugdo būtinybę savo gyvenimą sieti su kitais svarbiais asmenimis. Iš visų santykių, būtent motinos ir dukros santykiai nuo pat vaikystės pasižymi labai stipria tarpusavio priklausomybe ir emociniu ryšiu. Tai turi lemiamą vaidmenį dukters gyvenime, daro įtaką jos socialinei, psichologinei gerovei, savigarbai. Komunikacija tarp mamos ir dukros vaikystėje, kai dukra yra įtraukiama į sprendimų priėmimo procesus, su ja dalijamasi kita svarbia informacija, sukuria stabilios ir palaikančios šeimos vaizdą.

Mama yra asmuo, labai svarbus vystantis dukros savęs vertinimui. Jei mama palaiko ir domisi dukra, jos idėjomis, tai gerina mergaitės psichologinę gerovę. Kita vertus, jeigu sukurtas motinos–dukros ryšys vaikystėje nebuvo saugus, tai gali lemti psichologinių problemų atsiradimą, asmenybės bei tarpasmeninių santykių problemas, ypač – suaugusiojo amžiuje. Vaikai, kurie patiria mamos palaikymą, bendradarbiavimą, vėliau kurdami savo artimus santykius jaučia mažiau nerimo, atsiribojimo. Lūkesčiai santykiams, motinystei yra formuojami iš pačios moters patyrimo su savo mama, o moterims, kurios nepatyrė saugaus prisirišimo savo vaikystėje, tai gali daryti įtaką ir prisirišimui prie kūdikio.

Palaikomi geri santykiai nėštumo metu siejami su moters psichologine gerove, savęs vertinimu, pasitikėjimu savimi ir yra kritiškai svarbūs. Besilaukianti moteris iš savo mamos gali gauti pagalbos, patarimų, informacijos apie nėštumą bei tolimesnį vaiko auginimą.

Visuomenės sveikatos specialistė, vykdanti visuomenės sveikatos stiprinimą, Lina Norkienė