KĄ DARYTI ĮVYKUS DANTŲ TRAUMAI

By 2021-03-2913 kovo, 2023Aktualijos, Burnos sveikata

Suaugusio žmogaus burna sudaro tik vieną procentą kūno paviršiaus ploto, bet jai tenka penki proc. viso kūno traumų, o ikimokyklinio amžiaus vaikų –17 proc. Nors traumas patiria įvairaus amžiaus žmonės, yra nustatyta, kad didžioji dalis traumų (80 proc.) įvyksta jauniems žmonėms iki 20 metų amžiaus. Išskiriami ir keli pikai, per kuriuos dažniausiai patiriamos traumos: 0–4 metų amžiaus vaikai ir 10-14 amžiaus metų paaugliai.

Dažniausiai traumų metu pažeidžiami pastovieji, viršutinio žandikaulio kandžiai. Būdingiausios jų traumos yra dantų vainikų lūžiai, o pieniniai dantys traumų metu būna pažeidžiami rečiau ir traumos metu dažniausiai patiria apydančio audinių traumas – jie išnyra. Žinoma, kad dažniausios dantų traumų priežastys yra griuvimas, kelio eismo įvykiai, sportas (ypač – kontaktinis), važinėjimas dviračiu.

Nuo pirmosios pagalbos kokybės ir savalaikiškumo tiesiogiai priklauso tolesnio gydymo rezultatai. Pirmąją pagalbą suteikia nekvalifikuoti asmenys – tėvai, artimieji, praeiviai. Dažnai artimiesiems ir patiems sužeistiesiems trūksta žinių, kad padėtis būtų įvertinta tinkamai. Kai sužalojamas žmogus, aplinkiniams reikia nepasimesti ir elgtis logiškai, imtis būtinų pagalbos veiksmų.

PIENINIŲ dantų traumos

Įvykus pieninio danties traumai, visada reikia turėti omenyje, kad pastoviojo danties užuomazga ir pieninio danties šaknis yra labai arti viena kitos. Tiek pati trauma mechaniškai, tiek laiku nesuteiktas tinkamas gydymas ir vėliau atsirandantis uždegimas, gali paveikti nuolatinius dantis. Išdygus naujam dantukui jis gali būti su baltomis ar gelsvomis dėmelėmis, gali atsirasti emalio ar danties formos pakitimų ar netgi sutrikti nuolatinio danties dygimas.

Įvykus dantų traumai, svarbu yra atlikti bendrąją apžiūrą ir specialiuosius tyrimus, tokius kaip radiologinis ištyrimas ar danties gyvybingumo nustatymas.

NUOLATINIŲ dantų traumos

Susimušus/susitrenkus dantį, kreipkitės į odontologą dėl situacijos įvertinimo: dažnai reikalinga rentgeno nuotrauka, kartais reikalingas specialus danties įtvėrimas, odontologas tokį dantį stebi ir vertina: ar po kurio laiko nėra spalvos pokyčio, ar dantis išlieka gyvybingas (jei ne, reikalingas endodontinis šaknies(ų) kanalų gydymas) ir, ar neatsiranda kitų komplikacijų.

Kokia yra pirmoji pagalba susimušus/susitrenkus dantį?

  • Sutrenktos vietos projekcijoje ant skruosto ar lūpos reikia priglausti ledo pūslę (ar iš šaldiklio išimtą kokį produktą), įvyniotą į ploną rankšluostį. Šaldyti apie 15-20 minučių su 20 minučių pertraukomis iki 4 valandų.
  • Jei dantis paslankus, reikia vengti jį traumuoti sukandant (jokiu būdu nekąskite kieto maisto ir pan.). Pirmąją savaitę po traumos dažniausiai rekomenduojama minkšto maisto dieta.
  • Visus dantis valyti įprastai, o sužeistą vietą valyti atsargiai ir papildomai netraumuoti.

Kokia yra pirmoji pagalba išmušus dantį ar jo dalį?

  • Išmuštas dantis ar jo fragmentas turi būti surastas. Jo negalima plauti, valyti ar kitaip mechaniškai dirginti.
  • Suradus dantį, jį imti tik už vainiko, nes imant už šaknies, galima netyčia pašalinti ląsteles, kurios replantuojant padidina prigijimo galimybę. 
  • Išmuštą dantį reikia patalpinti į terpę, kurioje jis bus transportuojamas kartu su pacientu pas gydytoją. Tokia terpe gali būti fiziologinis tirpalas, kiaušinio baltymas, pienas, ar net sužeistojo burnos ertmė, žinoma, jeigu sužeistojo amžius yra tinkamas tokiam transportavimui. Dantį reiktų gabenti indelyje su minėtais skysčiais, o ne audinyje ar kišenėje. Labai svarbu, kad danties paviršius neišdžiūtų.
  • Transportuojant dantį reikia palaikyti žemą temperatūrą, transportavimo terpę šaldant ledo gabaliukais ar termose. Tai atlikti ypatingai svarbu vasarą, kai yra karštas oras.
  • Išmušto danties negalima dėti į šaldiklį ar plauti karštu skysčiu, naudoti kokias nors plovimo priemones ar mechaniškai dirginti.
  • Svarbu dantį saugoti nuo išdžiūvimo.
  • Kuo greičiau (24 valandų bėgyje) kreipkitės į gydytoją odontologą. 

PATARIMAI, KAIP IŠVENGTI DANTŲ TRAUMŲ:

  • Intensyviai sportuojant naudoti dantų apsaugą.
  • Laikytis saugaus elgesio taisyklių baseinuose, vandens pramogų parkuose, kur galima paslysti ir griūti.
  • Sveikai ir subalansuotai maitintis.
  • Reguliariai lankytis pas dantų gydytoją.
  • Pasirūpinti tinkama kasdiene ir profesionalia burnos higiena. Tai bene efektyviausias būdas sumažinti ėduonies (karieso), galinčio sukelti dantų skilinėjimą, riziką.
  • Atsargiai kramtyti kietą maistą.
  • Jei vienas ar daugiau dantų užpildyti didelėmis plombomis, patariama juos uždengti karūnėlėmis. Tai gali būti veiksminga prevencinė priemonė, leidžianti išvengti dantų skilimo.

Visuomenės sveikatos specialistė, vykdanti visuomenės sveikatos stiprinimą, Lina Norkienė