Mes galime padėti – PIRMOJI PAGALBA.

Pradinis gaivinimas

Pirmoji pagalba gali tapti lemtingu žingsniu siekiant išgelbėti žmogaus gyvybę, tačiau tikrai ne kiekvienas žino, kaip suteikti pirmą pagalbą. Staigus širdies sustojimas yra pagrindinė mirties priežastis Europoje. Staiga sustojus širdžiai šalia esantys stebėtojai nedelsiant turėtų atlikti pradinį gaivinimą ir elektrinę defibriliaciją. Tad kiekvienam svarbu žinoti, kaip turėtų būti suteikiama pirmoji pagalba tokiu atveju ir atliekamas dirbtinis gaivinimas.

Bendrosios pirmosios pagalbos taisyklės

Prieš teikdami pirmąją pagalbą, įvertinkite situaciją ir įsitikinkite, kad tai yra saugu, jei situacija yra pavojinga Jūsų gyvybei ar sveikatai, pavyzdžiui:

  • pravažiuojantis transportas,
  • griūvantys, krentantys objektai,
  • gaisras, elektra,
  • kenksmingos medžiagos,
  • nukentėjusysis yra agresyvus,
  • galite užsikrėsti infekcine liga – šiais atvejais pirmiausia reikia užtikrinti saugumą.

Pradinis gaivinimas. Kaip gaivinti nukentėjusįjį?

Organizmo mirtis – tai pagrindinių gyvybės funkcijų – sąmonės, kvėpavimo, kraujotakos – išnykimas. Šios funkcijos glaudžiai tarpusavyje susijusios. Išnykus vienai iš jų, išnyksta ir kitos, prasideda klinikinė mirtis. Klinikinės mirties požymiai: nėra sąmonės, nėra kvėpavimo, nėra širdies veiklos (kraujotakos).

Jeigu kūno temperatūra yra normali, jau po 4–5 minučių vystosi negrįžtamieji pokyčiai smegenų žievėje, ištinka biologinė mirtis. Per tą laiką būtina pradėti gaivinimą, kad dirbtinėmis priemonėmis būtų palaikomas nukentėjusiojo kvėpavimas ir kraujotaka bei atitolinama biologinės mirties pradžia.

Pagrindinis gaivinimo tikslas – sudaryti sąlygas, kad gyvybiškai svarbiems organams būtų tiekiamas deguonis tol, kol nukentėjusiajam bus suteikta kvalifikuota medicinos pagalba. Kuo greičiau pradedama gaivinti, tuo mažiau pažeidžiamos galvos smegenys.

Visą gaivinimo procesą sudaro 3 etapai: pradinis gaivinimas, specialus gaivinimas ir atgaivinto asmens intensyvus gydymas gydymo įstaigoje.

Teikdami pirmąją pagalbą savo saugumui visada naudokite gumines pirštines

PRADINIS GAIVINIMAS

Prieš pradėdamas gaivinimą, gaivintojas turi labai greitai įvertinti situaciją, galimus pavojus (transporto judėjimą, krintančias nuolaužas, sklindančius dūmus, ugnį, dujas ir kt.) ir įvertinti pagrindines gyvybės funkcijas.

  1. KAIP ĮVERTINTI NUKENTĖJUSIOJO SĄMONĘ?

Atsargiai jį pajudinant ir paklausiant: „Kaip jaučiatės?“. Jeigu žmogus atsako ar sujuda (reiškia sąmoningas), jo padėties keisti nereikia (jei negresia pavojus, pavyzdžiui, dėl automobilių judėjimo, krintančių nuolaužų, toksiškų dūmų ir panašiai), įvertinama nukentėjusiojo būklė, jei reikia, kviečiama pagalba ir asmuo nuolat stebimas. Jeigu žmogus neatsako ir nesujuda (nesąmoningas), kviečiama pagalba.

2. KAIP NUSTATYTI, AR ŽMOGUS KVĖPUOJA?

  • Atveriami kvėpavimo takai (pakeliant smakrą ar atlošiant galvą); (galvos neatlošti įtariant stuburo traumą).
  • Stebima, ar juda krūtinės ląsta.
  • Klausoma, ar girdėti kvėpavimas ir (ar) jaučiamas oro judėjimas skruostu.

Tai turi trukti ne ilgiau, kaip 10 sekundžių.

Jeigu žmogus kvėpuoja ir yra nesąmoningas – jį reikia paguldyti ant šono ir nuolat stebėti. Įtarus stuburo traumą, to daryti negalima. Būtina stebėti kvėpavimą, kol atvyks greitoji medicinos pagalba. Jeigu žmogus nekvėpuoja, pradedamas dirbtinis gaivinimas.

  • Pūsti orą burna burnon reikia tolygiai, per 1–2 sek., padarius vidutinį įkvėpimą, užspaudus nukentėjusiajam nosį ir atlošus jam galvą (pakėlus smakrą). Paspaudimų gylys – 5-6 cm. Paspaudimų – įpūtimų santykis 30:2.
  • Įpučiant orą reikia stebėti, ar kilnojasi nukentėjusiojo krūtinės ląsta (kad oras nepatektų į skrandį). Labai svarbu kiek įmanoma greičiau kviesti pagalbą.
  • Jei yra tik vienas gaivintojas, jis turi spręsti atsižvelgdamas į esamą situaciją ir esamas ryšio priemones, stengtis iškviesti medicinos pagalbą kaip įmanoma anksčiau ir greičiau (gaivinimas gali būti sustabdytas ne ilgiau kaip 2 min.). Esant daugiau nei vienam gaivintojui, vienas iš jų pradeda gaivinimą, kitas – kviečia pagalbą.

3. KAIP ĮVERTINTI, AR YRA KRAUJOTAKA?

Patikrinamas pulsas miego arterijos projekcijoje (ne medikams nerekomenduojama čiuopti pulso, gelbėtojas nustato, kad yra kraujotaka, jei nukentėjusysis pats kalba arba juda (yra sąmoningas), kvėpuoja arba kosti). Jei nėra nė vieno nurodytų požymių, nustatoma, kad kraujotakos nėra.

Tai turi trukti ne ilgiau kaip 10 sekundžių.

Jeigu gaivintojas yra įsitikinęs, kad kraujo apytaka vyksta, bet žmogus nekvėpuoja:

  • tęsiamas dirbtinis kvėpavimas, kol žmogus pradės pats kvėpuoti; kas 2 minutes tikrinama kraujotaka.
  • Kiekvieną kartą tai neturi užtrukti ilgiau kaip 10 sekundžių; jeigu žmogus pradeda pats kvėpuoti, bet lieka be sąmonės, jis paguldomas ant šono.
  • Nuolat stebima jo būklė. Kvėpavimui išnykus, žmogus tuoj pat verčiamas ant nugaros ir pradedamas dirbtinis kvėpavimas.

4. GAIVINIMAS TĘSIAMAS TOL, KOL:

  • atvyksta kvalifikuota pagalba;
  • atsistato kraujotaka ir kvėpavimas (žmogus pats pradeda kvėpuoti ar kosėti);
  • atsiranda biologinės mirties požymių;
  • gaivintojas visiškai išsenka arba jo gyvybei iškyla tiesioginė grėsmė.

Jei gaivintojas dėl kokių nors priežasčių negali atlikti dirbtinio kvėpavimo, turi daryti krūtinės kompresijas. Turint automatinį defibriliatorių, atliekama defibriliacija (tai yra pats efektyviausias būdas atstatyti širdies ritmą).

Gaivinimas išoriniu automatiniu defibriliatoriumi

Defibriliacija atlikta praėjus 3-5 minutėms po sąmonės praradimo padidina išgyvenamumą 50-70 procentų. Tai gali būti atliekama pasitelkiant viešose vietose esančius išorinius atomatinius defibriliatorius (AED).

Kai atvežamas AED:

  1. Įjunkite AED (išorinį automatinį defibriliatorių) ir prijunkite elektrodus.

*Įjunkite AED  ir uždėkite elektrodus ant nuogos aukos krūtinės
*Jei yra daugiau nei vienas gaivintojas, dedant elektrodus ant krūtinės,  pradinis gaivinimas turėtų būti tęsiamas.

2. Sekite  girdimas/ matomas instrukcijas.

*Įsitikinkite, kad niekas nesiliečia su auka, kuomet  yra analizuojamas širdies ritmas.

3. Jei yra reikalingas šokas, atlikite šoką.

*Įsitikinkite, kad niekas nesiliečia prie aukos

*Paspauskite šoko mygtuką, kaip nurodytą (Pilnai automatizuoti AED  atliks šoką automatiškai)

*Nedelsiant tęskite pradinį gaivinimą 30:2

*Tęskite pagal  vaizdines/ garsines AED komandas

Jei šokas nėra reikalingas, tęskite pradinį gaivinimą

POŽYMIAI RODANTYS, KAD AUKA ATSIGAVO:

  • Atsibudimas,
  • Judėjimas,
  • Akių atmerkimas,
  • Normalus kvėpavimas.

Būkite pasiruošę tęsti pradinį gaivinimą, jei aukos būklė pablogėtų.

Šiaulių rajono savivaldybės visuomenės sveikatos biuro visuomenės sveikatos

 specialistė, vykdanti visuomenės sveikatos stiprinimą, Viktorija Strazdinienė

Leave a Reply

Šrifto dydžio keitimas
Kontrastas