VANDENS VERTĖ YRA DAUG DAUGIAU NEI JO KAINA

By 2021-03-1712 liepos, 2021Aktualijos, Sveika mityba

Kovo 22-ąją minima Pasaulinė vandens diena. Kiekvienais metais išrenkamas šios dienos šūkis, atspindintis Vandens dienos tematiką. Šių metų Pasaulinės vandens dienos kampanija „Vandens vertinimas“ ir tema – „Vandens vertė yra daug daugiau nei jo kaina“.

Ar kada pagalvojote, koks svarbus, nepakeičiamas ir gyvybiškai reikalingas mūsų gyvenimui ir mūsų sveikatai yra vanduo? Žmogus be maisto gali išgyventi kelias savaites ar net mėnesius, tačiau be vandens – vos keletą dienų. Vanduo – tai atgaiva, sveikata, energija. Jis – mūsų medžiagų apykaitos ir mūsų gyvybingumo pagrindas. 

Kuo vanduo naudingas mūsų organizmui?

Suaugusio žmogaus organizme yra apie 70% vandens, kraujyje apie 98%, raumenyse apie 75%, kauluose apie 28%. Vanduo turi įtakos visiems žmogaus organizmo gyvybiniams procesams. Vandens pagalba vyksta dauguma medžiagų apykaitos reakcijų, kurios užtikrina nenutrūkstamą gyvųjų audinių irimo ir regeneracijos procesą.

Skystoje vandens terpėje vyksta virškinimo ir maisto įsisavinimo procesai skrandyje ir žarnyne, gyvosios medžiagos sintezė organizmo ląstelėse. Kartu su vandeniu iš organizmo pašalinamos kenksmingos medžiagos arba apykaitos produktai. Laiku jų nepašalinus, žmogus gali sunkiai apsinuodyti ir net mirti. Vanduo svarbus ir organizmo termoreguliacijai.

  • Vanduo suteikia daugiau energijos:
  • Jei jaučiatės išsekę, su vandeniu gaukite energijos. Dehidratacija verčia jaustis pavargusiu. Reikiamas vandens kiekis padės jūsų širdžiai efektyviau pumpuoti kraują, o kraujui transportuoti deguonį ir kitas maistines medžiagas į jūsų ląsteles.
  • Vanduo lieknina: 
  • Dažnai žmonės linkę alkio jausmą maišyti su troškuliu. Todėl, pajutę alkį, pirmiausia išgerkite vandens. Tai padės jums jaustis sotesniems. Vandens stiklinę išgerkite ir kaskart prieš valgį. Sotumo jausmas ateis greičiau, tad suvalgysite mažiau, o organizmą papildysite vandens kiekiu. Vanduo ne tik malšina alkio jausmą, bet ir suaktyvina medžiagų apykaitą. Ir tuo labiau, kuo jis šaltesnis. Kad sušildytų vandenį, organizmas turi dirbti, šio proceso metu degindamas kalorijas.
  • Vanduo mažina įtampą:
  • Vanduo sudaro apie 70% iki 80% jūsų smegenų tūrio vanduo. Jei esate dehidratuotas, jūsų kūnas ir protas yra apimti streso. Siekdami išlaikyti žemą streso lygį, laikykite ant savo darbo stalo stiklinę vandens ar nešiokitės su savimi vandens butelį ir gurkšnokite reguliariai.
  • Vanduo stiprina raumenų tonusą:
  • Geriamasis vanduo padeda išvengti raumenų spazmų ir „sutepa“ Jūsų kūno sąnarius.
  • Trūkstant vandens, teks mankštintis ilgiau ir intensyviau, norint pasiekti trokštamą rezultatą.
  • Vanduo gerina virškinimą: 
  • Kartu su ląsteliena, vanduo yra labai svarbus geram virškinimui. Vanduo padeda tirpinti atliekų daleles, ir sklandžiau perduoda Jūsų virškinimo traktui. Jei esate dehidratuotas, jūsų kūnas sugeria visą vandenį, ir perduoti atliekas tampa gerokai sunkiau.

Koks vandens kiekis reikalingas mūsų organizmui?

Pagal Sveikatos apsaugos ministerijos parengtą maisto pasirinkimo piramidę, 8 stiklinės vandens per dieną yra gyvybiškai būtinas kiekis, reikalingas ląstelėms, atliekančioms labai svarbias fiziologines funkcijas. Individualų reikalingą vandens kiekį labai paprasta apsiskaičiuoti – kiekvienam ūgio centimetrui reikia 10 ml vandens. Tad, jei jūsų ūgis 1,75 metro, per dieną jums reikia išgerti apie 1,75 litro vandens.

Jums reikalingo vandens kiekis taip pat priklauso nuo jūsų amžiaus, klimato sąlygų, nuo bendros jūsų sveikatos būklės, mitybos ir fizinės veiklos lygio. Jums gali reikėti daugiau vandens, jei sportuojate ar stipriai prakaituojate. Nereikia bijoti, kad vandens bus per daug. Suvartojus per daug vandens, sveiko žmogaus organizmas vandens perteklių sėkmingai pašalins.

Net nedidelis vandens trūkumas organizme turi įtakos savijautai – lėčiau teka kraujas, ląstelės blogiau aprūpinamos deguonimi, prastėja bendra fizinė būsena: sutrinka dėmesio koncentracija, atsiranda irzlumas, galvos skausmai, sušlubuoja atmintis, sulėtėja reakcija. Jei organizmui trūksta bent 1 proc. vandens, kyla pavojus širdies ir kraujagyslių bei kvėpavimo sistemai, o netekus apie 15 proc. vandens, organizmas gali žūti apsinuodijęs savo medžiagų apykaitos produktais.

Žmogaus kūnas neturi vandens atsargų, kuriomis galėtų pasinaudoti netekęs daug skysčių, todėl kiekvieną dieną privalome išgerti prarastą vandens kiekį. Su geriamuoju vandeniu mes gauname ir apie pusę reikiamos mineralinių medžiagų paros normos.

Kada reikia gerti vandenį?

Gerti vandenį reikia pradėti anksčiau nei pajuntate troškulį, nes troškulio jausmas reiškia, kad organizmui jau trūksta maždaug litro vandens. Dehidratacija gali sukelti rimtas fiziologines reakcijas, pavyzdžiui, šlapinimosi trakto infekcijas ir vidurių užkietėjimą, nuovargį, galvos skausmą ir migreną.

Nors vandens gauname ir su įvairiais maisto produktais (daržovėse ir vaisiuose jis sudaro apie 90 proc. masės, duonoje – 40 proc., mėsoje 45–65 proc.), šio kiekio nepakanka patenkinti organizmo poreikius. Todėl vandenį gerti reikia ir nejaučiant troškulio.

Ar troškulį malšinti galime vandeniu iš čiaupo?

Mūsų šalyje vanduo iš čiaupo – puikios kokybės. Lietuva yra vienintelė iš Baltijos ir Europos šalių, naudojanti viešajam vandens tiekimui tik požeminį (gruntinį) geriamąjį vandenį. Požeminio vandens kokybė yra geresnė negu paviršinio, nes jis yra daug geriau apsaugotas nuo mikrobiologinės bei cheminės taršos – aplinkos tarša esminės neigiamos įtakos jam neturi. Be to, vandens kokybė yra nuolat tikrinama ir kontroliuojama.

Saugokimės ligų, plintančių per šulinių vandenį

Specialistai rekomenduoja gyventojams bent kartą ar du kartus per metus ištirti šulinių vandens kokybę ir atlikti mikrobiologinius tyrimus – nustatyti žarninių lazdelių (E. Coli), žarninių enterokokų skaičių, taip pat atlikti cheminius tyrimus ir nustatyti amonio, nitratų kiekį, nitritų kiekį, savitojo elektros laidžio, geležies kiekį, permanganato indeksą, pH bei pagal poreikį kitų rodiklių.

Geriausia šulinį ištirti pavasarį, po polaidžio, kadangi tirpstant sniegui arba potvynių metu išsiliejus upėms potencialus pavojus sveikatai dėl vandens taršos padidėja. Potvynio vanduo gali patekti ir į šachtinius šulinius bei gręžinius.

Šulinio vandens tarša dažnai plika akimi nematoma ir niekaip nejuntama, todėl tikrą vandens kokybę gali atskleisti tik laboratoriniai tyrimai. Lietuvos gyventojai dėl šulinio vandens ištyrimo gali kreiptis į Nacionalinio maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo instituto laboratoriją, Nacionalinę visuomenės sveikatos priežiūros laboratoriją ir į kitas laboratorijas, teikiančias vandens tyrimo paslaugas.

Taigi, vanduo yra būtinas beveik kiekvienai kūno funkcijai, o vandens gėrimas yra vienas iš sveikiausių ir svarbiausių dalykų, kurį mes galime padaryti.

Šiaulių rajono savivaldybės visuomenės sveikatos biuro visuomenės sveikatos specialistė, vykdanti visuomenės sveikatos stiprinimą, Viktorija Strazdinienė

Šrifto dydžio keitimas
Kontrastas