ŽIV PREVENCIJA TARP ŠVIRKŠČIAMŲJŲ NARKOTIKŲ VARTOTOJŲ

ŽIV – žmogaus imunodeficito virusas, kuris yra ŽIV ligos sukėlėjas. ŽIV priklauso retrovirusų grupei, vadinamai lentivirusais (lot. lenti – „lėtas“), nes jie vystosi lėtai. ŽIV infekcija yra sudėtinga ne tik medicininė, bet ir psichologinė, socialinė, ekonominė, teisinė problema.

Švirkščiamųjų narkotikų vartotojai (ŠNV) susiduria su įvairiomis sveikatos problemomis, tarp jų – virusų (ŽIV, hepatito C, hepatito B, hepatito D) bei bakterijų (TB) sukeliamos ligos, perdozavimas, kepenų pažeidimai, psichikos sveikatos sutrikimai, depresija, venų trombozė ir uždegimai, abscesai ir kitos. Socialinės problemos – skurdas, nedarbas, benamystė, stigmatizacija, marginalizacija, nusikalstamas elgesys – dar labiau pasunkina ŠNV sveikatos sutrikimus. Užsikrėtimo ŽIV rizika susižeidus adata siekia apie 1 atvejį iš 300 pavojingų kontaktų. Perpylus užkrėsto kraujo recipientams prognozuojama infekcijos perdavimo tikimybė siekė maždaug 90–100 proc.

Švirkščiamųjų narkotikų vartojimas ir ŽIV perdavimo rizika

Didžiausią pavojų užsikrėsti per kraują plintančiomis infekcijomis, įskaitant ŽIV, kelia dalijimasis adatomis, švirkštais ir kitais narkotikų gaminimo ir švirkštimosi įrankiais. Po injekcijos švirkštimosi įrankiuose visada lieka kraujo ir nesvarbu, ar jis yra matomas, ar ne. Švirkštimosi įrankiuose likusiame kraujyje ŽIV infekcijos sukėlėjai išlieka gyvybingi nuo 24 iki 72 valandų.

Siekiant sumažinti ŽIV ir kitų infekcijų plitimą tarp švirkščiamųjų narkotikų vartotojų (ŠNV) viena iš svarbiausių prevencijos priemonių yra aprūpinimas ŠNV steriliomis adatomis, švirkštais ir kitais švirkštimosi reikmenimis (pvz., spiritinėmis servetėlėmis, injekcijoms naudojamu vandeniu ir kitais tirpalais, tamponais / filtrais). Šių priemonių turi būti pakankamai – visų po vieną kiekvienai injekcijai. Aprūpinama jomis turi būti nemokamai ir, kiek įmanoma, ŠNV priimtinais ir lengvai prieinamais būdais. Adatų ir švirkštų keitimo paslaugos turi būti derinamos su sveikatos mokymo ir informavimo paslaugomis. Infekcijų tarp švirkščiamųjų narkotikų vartotojų prevencija apima devynias pagrindinės rekomenduojamas intervencijas:

  1. Adatų ir švirkštų keitimo programos (AŠKP);
  2. Pakaitinis gydymas (PG) ir kiti priklausomybės nuo narkotikų gydymo metodai;
  3. Testavimas (ŽIV tyrimai ir konsultavimas);
  4. Antiretrovirusinis gydymas (ART);
  5. Lytiškai plintančių infekcijų (LPI) prevencija;
  6. Prezervatyvų platinimo programos;
  7. Tikslinė informacija, švietimas ir komunikacija (IŠK);
  8. Virusinių hepatitų prevencija;
  9. Tuberkuliozės (TB) prevencija.

Plačiau apie intervencijas galite sužinoti paspaudę ČIA

Šių intervencijų visuma padeda mažinti ŽIV plitimą bei mažina kitokią, su narkotikų vartojimu susijusią, žalą. Jos gali labiausiai padėti išvengti ŽIV tuomet, kai yra taikomos kompleksiškai. Norint smarkiai sumažinti ŽIV perdavimą ir kitokią žalą, būtinos mišriosios intervencijos, pasižyminčios didele aprėptimi.

Informaciją parengė visuomenės sveikatos specialistė, vykdanti visuomenės sveikatos stiprinimą, Lina Norkienė

Leave a Reply

Šrifto dydžio keitimas
Kontrastas